Nors beveik pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertina gerai arba labai gerai, naujausi duomenys rodo gerokai sudėtingesnę situaciją. Daugiau žmonių kreipiasi į medikus, vartoja vaistus, o ilgalaikių sveikatos sutrikimų turi daugiau nei pusė gyventojų. 61 proc. 18 metų ir vyresnių žmonių turi antsvorio arba yra nutukę, o depresijos simptomus jaučia daugiau nei kas ketvirtas gyventojas.
Tokius rezultatus atskleidė Valstybės duomenų agentūros (VDA) 2025 m. atliktas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas. Jame dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Tyrimas rugsėjo–lapkričio mėnesiais vykdytas pagal bendrą metodiką visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Lėtine liga ar ilgalaikiu sveikatos sutrikimu sergantis nurodė 52 proc. gyventojų. Tarp moterų tokių buvo 57 proc., tarp vyrų – 44 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų grupėje ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties.
Sveikatos vertinimas labai priklausė nuo amžiaus. 15–24 metų grupėje 88 proc. respondentų savo sveikatą įvertino kaip labai gerą arba gerą. Tarp 75 metų ir vyresnių žmonių taip manė tik 7 proc., o 44 proc. savo sveikatą laikė bloga arba labai bloga.
Vyrai savo sveikatą vertino palankiau nei moterys: gerai arba labai gerai ją įvertino atitinkamai 56 ir 42 proc. Blogai arba labai blogai sveikatą vertino 11 proc. vyrų ir 18 proc. moterų.
VDA Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė pristatydama tyrimą nurodė, kad 37 proc. gyventojų buvo padidėjęs arterinis kraujospūdis, 28 proc. – cholesterolio, kraujo lipidų arba trigliceridų kiekis. Apatinės nugaros dalies ligomis ar lėtinėmis nugaros problemomis skundėsi 34 proc. gyventojų, o kas dešimtas susidūrė su alergijomis.
Depresijos simptomų daugėja, o kūno svoris auga
Per dvi savaites iki apklausos depresijos simptomus jautė 27 proc. gyventojų. 2019 m. šis rodiklis siekė 18 proc., o 2014 m. – 12 proc. Simptomus nurodė 31 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Didžiausia dalis užfiksuota tarp 75 metų ir vyresnių moterų – 49 proc.
Antsvorio arba nutukimo problema taip pat tapo ryškesnė. 2025 m. tokių 18 metų ir vyresnių gyventojų buvo 61 proc., palyginti su 57 proc. 2019 m. Nutukusių žmonių dalis padidėjo nuo 19 iki 22 proc., o normalaus kūno masės indekso gyventojų dalis sumažėjo nuo 41 iki 38 proc. I. Daunaravičienės teigimu, pagrindinis pokytis per šešerius metus buvo ne per mažo, o per didelio kūno svorio augimas.
Rūkančių kasdien dalis nuo 2014 m. sumažėjo nuo 20 iki 16 proc., o visiškai nerūkančiųjų 2025 m. buvo 81 proc. Vis dėlto elektroninių cigarečių vartojimas išaugo: jas kasdien arba kartais vartojo 6 proc. gyventojų, nors 2019 m. tokių buvo 4 proc. Tarp 15–24 metų jaunuolių rodiklis siekė 15 proc., o 25–34 metų grupėje – 16 proc.
Alkoholio vartojimas bent kartą per savaitę taip pat sumažėjo. 2025 m. taip gėrė 10 proc. gyventojų, 2019 m. – 13 proc., o 2014 m. – 14 proc. Per metus iki apklausos alkoholio apskritai nevartoję teigė 35 proc. respondentų.
Tačiau vaisių ir daržovių vartojimo rodikliai suprastėjo. Bent kartą per dieną vaisius valgė 37 proc. gyventojų, kai 2019 m. tokių buvo 47 proc. Daržoves kasdien valgė 45 proc., palyginti su 54 proc. 2019 m. Bent 30 minučių per dieną sportavo arba aktyviai leido laisvalaikį 11 proc. gyventojų. Aktyviausi buvo 15–24 metų žmonės – 26 proc., o mažiausias aktyvumas nustatytas tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų – 4 proc.
Ilgėjančios eilės neatbaido nuo vizitų pas medikus
24 proc. gyventojų per metus iki apklausos dėl ilgų eilių atidėjo kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų. 2019 m. tokių buvo 20 proc., o 2014 m. – 11 proc.
Per metus į šeimos gydytoją kreipėsi 80 proc. gyventojų, o į gydytoją specialistą arba chirurgą – 48 proc. Pastarasis rodiklis buvo 13 procentinių punktų didesnis nei 2019 m.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė, palyginusi apklausos ir realius sveikatos sistemos duomenis, teigė, kad gyventojų kreipimųsi į gydymo įstaigas daugėja. Dešimčiai tūkstančių gyventojų teko apie 9 tūkst. asmenų, kuriems buvo užregistruota viena ar kita diagnozė. Moterų rodikliai buvo didesni nei vyrų.
Dažniausiai kreiptasi dėl kraujotakos sistemos ligų: per dešimtmetį rodiklis padidėjo nuo 3 tūkst. iki beveik 3,5 tūkst. atvejų 10 tūkst. gyventojų. Kvėpavimo sistemos ligų rodiklis išaugo nuo maždaug 3 tūkst. iki kiek daugiau nei 3,6 tūkst. atvejų 10 tūkst. gyventojų.
Augimo tendencija matoma ir kitose ligų grupėse – tarp jungiamojo audinio, raumenų bei skeleto, endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos, taip pat virškinimo sistemos ligų. Ž. Našlėnė pabrėžė, kad tai priklauso ne tik nuo gyventojų ligotumo, bet ir nuo jų kreipimosi bei rūpinimosi savo sveikata.
Ryškiai didėja dislipidemijos, kitaip vadinamojo blogojo cholesterolio padidėjimo, rodikliai. Taip pat daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu ir širdies nepakankamumu. Po COVID-19 laikotarpio pastebima ir didėjanti sergamumo krūtinės angina tendencija.
Daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų. Dažniausiai registruoti nuotaikos sutrikimai, demencija ir Alzheimerio liga, protinis atsilikimas, psichologinės raidos sutrikimai, šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai.
2025 m. stacionare gydėsi daugiau kaip 700 tūkst. asmenų. Po COVID-19 laikotarpio šis rodiklis didėja, tačiau dar nepasiekė iki pandemijos buvusio lygio. Dažniausia hospitalizavimo priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos. Dėl virškinimo sistemos ligų, neįskaitant dantų ligų, stacionare gydyta beveik 65 tūkst. asmenų.
Nors tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijęs ligotumas pastaraisiais metais šiek tiek mažėjo, 2025 m. tokių ligų buvo užregistruota apie 27 tūkst. Daugiausia išsiskyrė vyrai ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys.
Didesnį kreipimųsi skaičių lemia ne vien ligos
Valstybinės ligonių kasos Informacinių sistemų valdymo skyriaus patarėja–duomenų analitikė Saulė Greičiuvienė teigė, kad dažnesnį gyventojų lankymąsi pas sveikatos specialistus lemia keli veiksniai.
Jos teigimu, daugėja lėtinių ligų, todėl žmonės su jomis gyvena ilgiau. Be to, gerėja gyventojų sveikatos raštingumas: žmonės labiau domisi savo sveikata ir sveikatos sistemos galimybėmis. Kreipimųsi skaičių gali didinti ir ambulatorinių paslaugų plėtra – palyginti 2015 ir 2019 metus, jų spektras išsiplėtė apie 45 proc.
Palyginti su 2019 m., 2025 m. apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičius padidėjo 7 proc. – nuo 1,9 mln. iki 2,1 mln. gyventojų. Tai sudarė apie 70 proc. prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių asmenų.
Tyrimo duomenimis, į šeimos gydytoją kreipėsi 80 proc. gyventojų. Skirtumą tarp šių rodiklių lemia tai, kad administracinėje statistikoje vertinamas ne tik besikreipusių pacientų skaičius, bet ir apsilankymų skaičius. 2025 m. apsilankymų pas šeimos gydytoją buvo 15 proc. daugiau nei 2019 m.
Į gydytojus specialistus besikreipusių asmenų skaičius taip pat augo. Jis siekė apie 78 proc. ir sudarė maždaug 56 proc. prisirašiusiųjų skaičiaus – tai buvo šiek tiek daugiau nei nustatyta tyrimo metu.
Receptinius vaistus pernai gavo beveik trys ketvirtadaliai pacientų
Per dvi savaites iki apklausos receptinius vaistus vartojo 55 proc. gyventojų – 12 procentinių punktų daugiau nei 2019 m. Nereceptinius vaistus, vitaminus arba vaistažolių preparatus vartojo 69 proc. apklaustųjų, kai 2019 m. tokių buvo 58 proc.
S. Greičiuvienė teigė, kad realus receptinius vaistus vartojančių žmonių skaičius yra dar didesnis. Augimą ji siejo su didesniu gyventojų ligotumu ir pokyčiais kompensavimo sistemoje. Dalis anksčiau tik iš dalies kompensuotų vaistų dabar kompensuojami 100 proc., o vaistų priemokų krepšelis sumažino gyventojų finansinę naštą.
Pagal e. sveikatos vaistų išrašymo duomenis, 2025 m. bent vieną receptą vaistui turėjo apie 74 proc. prisirašiusiųjų. Nuo visų išrašytų receptų maždaug 45–50 proc. sudarė kompensuojamieji receptai. Iš 2025 m. receptiniams vaistams išleistos sumos 84 proc. padengė Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, o 16 proc. sumokėjo patys gyventojai.
