Namų higienai dažnai skiriame nemažai dėmesio: valome dulkes, siurbiame ir plauname grindis, prižiūrime kaitlentę bei orkaitę. Tačiau ne visi susimąsto, kaip dažnai reikėtų keisti patalynę. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė primena svarbiausias higienos ir etiketo taisykles.
Patalynę ir rankšluosčius – bent kartą per savaitę
Vaistininkės teigimu, patalynę ir rankšluosčius reikėtų skalbti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nors ant patalynės dėmių dažnai nematyti, joje kaupiasi nuo odos atsiskyrusios negyvos ląstelės, dulkių erkutės, prakaito dalelės ir pro pravirą langą patekusios žiedadulkės.
Jeigu žmogus miega be drabužių, patalynėje lieka ir organizmo išskyrų. Miegant kartu su augintiniais, joje papildomai kaupiasi gyvūnų plaukai, pleiskanos ir skysčiai. Tokia aplinka tampa tinkama bakterijoms ir grybeliams daugintis. Dėl drėgmės ir šilumos panašiomis sąlygomis bakterijos gali veistis ir rankšluosčiuose.
Žmogus, kurio oda sveika ir tinkamai atlieka apsauginę funkciją, antrą savaitę naudodamas tą pačią patalynę ar rankšluostį gali nejausti jokio sudirgimo. Vis dėlto alergiškiems žmonėms, sergantiems kontaktiniu dermatitu ar egzema, odos problemos gali paūmėti. Turint probleminę veido odą, retai keičiami pagalvės užvalkalai taip pat gali skatinti porų kimšimąsi.
Nešvarūs apatiniai gali didinti infekcijų riziką
Apatinius drabužius ir kojines rekomenduojama keisti kasdien. Kitų drabužių skalbimo dažnis priklauso nuo to, kaip dažnai ir kiek ilgai jie dėvimi bei kaip intensyviai žmogus prakaituoja. Naujus apatinius, atsižvelgiant į jų būklę, patariama įsigyti kas 6–12 mėnesių.
Per dažnas drabužių skalbimas gali juos greičiau nudėvėti, tačiau skalbiant per retai kyla daugiau higienos problemų. Jei drabužiai nesutepti, kartais juos galima tiesiog išskalauti vandeniu, nenaudojant skalbiklio.
Apatiniuose susikaupia prakaito ir kitų organizmo skysčių, o šie drabužiai tiesiogiai liečiasi su kūnu. Dėl to gali padidėti šlapimo takų, makšties ar varpos infekcijų rizika. Retai skalbiant kojines, didėja tikimybė susirgti grybeline infekcija.
Bakterijos ir grybeliai nuolat yra aplink žmogų, tačiau paprastai problemų nekelia, kai imuninė sistema stipri, organizme pakanka gerųjų bakterijų, o odos apsauginė funkcija veikia tinkamai. Sutrikus bent vienai iš šių grandžių, gali išsivystyti infekcija ar uždegimas.
Higieniniai įklotai daugeliui moterų palengvina kasdienybę ir suteikia saugumo jausmą. Vis dėlto jų naudojimas kiekvieną dieną gali didinti šlapimo takų infekcijų riziką. Vaistininkė teigia turinti ne vieną klientę, kurią dažnai vargina ši problema ir kuri kasdien naudoja įklotus, todėl moterims, nuolat susiduriančioms su šlapimo takų uždegimais, verta į tai atkreipti dėmesį.
Kai higienos priemonių būna per daug
Pasak G. Tautkevičienės, žalos gali padaryti ne tik higienos trūkumas, bet ir persistengimas. Žmonėms, kurių oda sausa, svarbu rinktis tokias priemones, kurios jos dar labiau neišsausintų.
Sausa ir besilupanti oda yra pažeista, todėl nebegali tinkamai apsaugoti organizmo. Tokiu atveju gali tikti mažiau sausinantys aliejiniai prausikliai, o po prausimosi svarbu naudoti kremus ar emolientus.
Vaistininkė pasakoja apie klientus, kurių oda dėl pernelyg intensyvios priežiūros taip išsausėjo, kad jie nebegalėjo naudoti jokių prausiklių ir turėjo rečiau praustis vandeniu. Tokiais atvejais gali varginti nuolatinis niežėjimas, odos tempimas ir skausmas.
Per dažnas makšties dušų naudojimas taip pat gali sutrikdyti natūralų pH, todėl infekcijos ir sausumas gali pasireikšti dažniau. Perdėta higiena apskritai gali išbalansuoti įprastą organizmo mikroflorą, o dėl to kyla uždegiminių procesų ir infekcijų rizika.
Panašių pasekmių gali būti ir pernelyg intensyviai valant riebią galvos odą. Stipriai ją sausinantys produktai gali sukelti priešingą efektą – galvos oda pradeda gaminti dar daugiau riebalinių medžiagų. Intensyvaus valymo priemones, anot vaistininkės, reikėtų naudoti ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Ilgai naudojami burnos skalavimo skysčiai su chlorheksidinu taip pat gali išbalansuoti natūralią mikroflorą, paskatinti apnašų kaupimąsi ir sudirginti gleivinę. Nors ši medžiaga naudinga esant dantenų uždegimui ar po chirurginių intervencijų, ilgalaikiam vartojimui ji nėra skirta.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
