Rugpjūtį Lietuvoje užregistruota dar viena mirtis nuo erkinio encefalito – šiemet tai jau ketvirtas toks atvejis. Nors šios ligos atvejų šiais metais kiek mažiau nei pernai, specialistai ragina rudenį išlikti budriems, nes erkės vėl tampa aktyvesnės.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, rugpjūtį Lietuvoje nustatyti 136 nauji erkinio encefalito atvejai. 78 susirgusiems žmonėms prireikė gydymo ligoninėje. Tarp pacientų buvo vienas vaikas iki 3 metų ir septyni 3–18 metų amžiaus asmenys. Didžioji dalis susirgusiųjų buvo vyresni nei 25 metų.
Marijampolės apskrityje užregistruota viena mirtis. Mirusi pacientė buvo vyresnio amžiaus ir turėjo daug gretutinių ligų, sirgo širdies nepakankamumu bei sunkiai judėjo. Jos skiepijimo nuo erkinio encefalito statusas nežinomas. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė nurodė, kad moteris greičiausiai užsikrėtė gyvenamojoje aplinkoje, nes niekur nebuvo išvykusi.
Šiemet tai jau ketvirta mirtis nuo erkinio encefalito. Per visus 2025 metus nuo šios ligos mirė trys žmonės.
Atvejų mažiau, tačiau Lietuva tebėra pirmaujanti Europoje
Erkinio encefalito atvejų ypač padaugėjo liepą – tuomet jų buvo nustatyta 150, nors per pirmuosius šešis metų mėnesius registruoti 92 susirgimai. Iš viso per pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuoti 378 erkinio encefalito atvejai.
Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 438. Taigi šiemet sergamumas yra kiek mažesnis. Mažiau nustatyta ir Laimo ligos atvejų: pernai per tokį pat laikotarpį jų buvo 10 017, o šiemet – maždaug 8164.
Vis dėlto, anot M. Žygutienės, dar liko du svarbūs mėnesiai – rugsėjis ir spalis. Prasidėjus grybavimo sezonui, galutiniai sergamumo rodikliai dar gali keistis.
Lietuva laikoma endemine erkinio encefalito šalimi. Užsikrėsti galima ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose bei kitose žaliosiose erdvėse. Pagal sergamumo erkinio encefalito rodiklį Lietuva išlieka pirmoje vietoje Europoje.
Rudenį erkės vėl tampa aktyvesnės
Specialistė pabrėžia, kad erkių platinamomis ligomis dažniausiai užsikrečiama ne vien vasarą – didesnis sergamumas fiksuojamas ir rudenį. Pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą vystymosi etapą, todėl joms vėl reikia kraujo.
Anksčiau erkių aktyvumo laikotarpiai buvo aiškiau apibrėžti, tačiau dėl pailgėjusio sezono dabar sunkiau tiksliai pasakyti, kada prasideda rudens pikas. Nuo rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios padaugėja alkanų erkių. Kai kurios per metus pasimaitina du kartus, pereina į kitą vystymosi stadiją ir prieš žiemą ieško dar vieno maitinimosi šaltinio.
Šis aktyvumo padidėjimas ypač pavojingas todėl, kad sutampa su grybavimo sezonu. Kai miškuose gausu grybų, žmonės daugiau laiko praleidžia jų augimvietėse, todėl erkės gali lengvai prikibti prie drabužių ir, pasirinkus netinkamą aprangą, įsisiurbti.
Vykstant į gamtą rekomenduojama vilkėti šviesius, gerai priglundančius drabužius, kurie uždengia kuo daugiau kūno – rinktis ilgas rankoves ir ilgas kelnes. Drabužius patariama apdoroti cheminiais repelentais, atbaidančiais erkes.
Infekcija gali prasidėti ne iš karto
Erkiniu encefalitu dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus užkrėstai erkei. Tačiau virusas gali būti perduotas ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei jie užkrėsti ligos sukėlėju.
Erkinis encefalitas yra klastinga virusinė liga, galinti sukelti sunkių ilgalaikių padarinių. Pradžioje dažniausiai pasireiškia karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, o rečiau – viduriavimas. Pirmieji simptomai paprastai atsiranda praėjus 7–14 dienų nuo užsikrėtimo.
Vėliau savijauta gali trumpam pagerėti, tačiau neretai prasideda antroji ligos fazė. Tuomet pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti iki 30 dienų.
Erkės taip pat platina Laimo ligą. Žmogus ja užsikrečia įsisiurbus užkrėstai nimfai arba suaugusiai erkei. Liga skirstoma į tris stadijas. Pirmoji dažniausiai prasideda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms, dažniausiai maždaug po 10 dienų nuo bakterijų patekimo į organizmą. Tuomet atsiranda vietinis odos uždegimas – migruojančioji raudonė, arba eritema.
Antroji ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų. Tuo metu gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai ar oda. Vėlyvoje, lėtinėje, stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.
NVSC skelbia, kad 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai, o 2024 m. – 15 264.
Nuo erkinio encefalito galima skiepytis ir rudenį
Nuo Laimo ligos vakcinos nėra, tačiau erkinio encefalito galima išvengti skiepijantis. NVSC vakciną rekomenduoja visiems Lietuvos gyventojams ir į šalį atvykstantiems turistams, ypač dažnai gamtoje besilankantiems žmonėms.
Skiepijama pagal įprastą arba pagreitintą schemą. Įprastai pirmosios dvi dozės suleidžiamos darant 1–3 mėnesių pertrauką, o trečiosios ir vėlesnių sustiprinamųjų dozių intervalai priklauso nuo vakcinos gamintojo bei nurodomi preparato informaciniame lapelyje. Po trijų dozių susiformuoja patikima apsauga.
Nežinant, kada buvo atliktas paskutinis skiepas, informaciją galima rasti e. sveikatos portale arba sužinoti gydymo įstaigoje, kurioje buvo skiepijama. Po trečiosios dozės apsauga paprastai išlieka 3–5 metus, todėl vėliau reikalingos palaikomosios vakcinos dozės.
Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito galės skiepytis 50–60 metų žmonės. Nepriklausantys šiai amžiaus grupei vakciną gali įsigyti savo lėšomis gydymo įstaigose ar kitose skiepijančiose vietose, įskaitant vaistines.
