Padidėjęs „blogasis“ cholesterolis yra viena dažniausių Lietuvos gyventojų sveikatos problemų. Gydytojai ne vienus metus pabrėžė ir ribotą naujausių cholesterolį mažinančių vaistų prieinamumą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad nuo šių metų rugsėjo dalis šių vaistų bus kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tačiau juos galės gauti tik nustatytus kriterijus atitinkantys pacientai.
Naujas gydymo galimybes ir statinų vartojimo baimes komentavo Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Jurgita Plisienė.
Kardiologė teigė, kad Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nepaisant prevencinių programų ir kitų priemonių, išlieka labai aukštas – beveik dvigubai didesnis nei Europoje. Lietuvių cholesterolio rodikliai taip pat dažnai būna padidėję.
Anot profesorės, daugeliu atvejų aukštas „blogasis“ cholesterolis yra genetiškai nulemtas: organizmas, ypač kepenys, jo pagamina per daug. Prie to prisidėjus kitiems rizikos veiksniams, tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dar labiau išauga.
Ypač didelės rizikos grupei priklauso žmonės, jau patyrę infarktą, turintys stentus ar kuriems atlikta širdies operacija. Tokiu atveju kalbama apie antrinę prevenciją – siekiama užkirsti kelią ligos pasikartojimui.
Vienas svarbiausių tikslų tokiems pacientams – sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekį iki mažiau nei 1,4 mmol/l. Tačiau šį rodiklį pasiekia vos 14–15 proc. pacientų. Net vartojant didžiausias statinų dozes, kitą antilipidinį vaistą ir laikantis gydymo režimo, daliai žmonių tikslas lieka nepasiektas.
Dėl to Lietuvoje laukiama PCSK9 inhibitorių kompensavimo. Kitose pasaulio šalyse šie vaistai kompensuojami jau seniau, o Lietuvoje tam dar turi būti pasirašyti reikalingi teisės aktai. Kardiologė nurodė, kad šis procesas gali užtrukti kelias savaites.
PCSK9 inhibitoriai, vartojami kartu su statinu ir kitu vaistu, cholesterolio kiekį gali sumažinti 85 proc. nuo pradinio lygio. Tai gerokai padidina tikimybę pasiekti mažesnį nei 1,4 mmol/l MTL cholesterolio rodiklį.
Vaistai bus skiriami tik pagal griežtas sąlygas
Profesorė pabrėžė, kad aukšto cholesterolio ir širdies bei kraujagyslių ligų, įskaitant išeminę širdies ligą ir infarktą, ryšys yra aiškiai įrodytas. Vis dėlto naujieji vaistai nebus kompensuojami visiems pacientams.
Jie bus skiriami tuomet, kai jau nustatyta širdies ir kraujagyslių liga – pacientas yra patyręs infarktą, turi stentus, jam atlikta šuntavimo operacija arba nustatyta aterosklerozė. Be to, taikant įprastą gydymą MTL cholesterolio rodiklis turi išlikti didesnis nei 2,6 mmol/l.
Iš viso kompensuojami taps du šios grupės vaistai. Vienam jų numatyta papildoma indikacija – nustatytas genetinis šeiminis cholesterolio apykaitos sutrikimas.
Kuo PCSK9 inhibitoriai skiriasi nuo statinų?
PCSK9 inhibitoriai yra leidžiami. Vienas jų vartojamas kas dvi savaites, kitas – kas pusę metų. Jie veikia kitaip nei statinai: slopina PCSK9 baltymą, kuris trukdo kepenims pašalinti cholesterolį.
Pasak prof. J. Plisienės, šie vaistai paprastai sukelia labai mažai nepageidaujamų reakcijų. Dažniausiai gali pasireikšti tik paraudimas injekcijos vietoje.
Vis dėlto tai nėra statinų pakaitalas kompensavimo prasme. Statinų netoleruojantiems arba jų dėl įsitikinimų nevartojantiems pacientams šiuos vaistus teoriškai galima vartoti vietoj statinų, tačiau tuomet cholesterolio sumažėjimas siektų apie 60 proc., o ne 85 proc. nuo pradinio lygio.
Statinų baimę gali sustiprinti nocebo efektas
Kardiologė teigė, kad statinai yra vieni iš geriausiai ištirtų vaistų. Jų vartojimas siejamas su geresniu išgyvenamumu ir mažesniu infarktų bei insultų skaičiumi. Ji taip pat pabrėžė, kad praktikoje netenka matyti žmonių reanimacijoje dėl statinų sukelto kepenų nepakankamumo, tačiau reanimacijoje gydoma daug infarktą patyrusių pacientų.
Diskusijas apie statinų žalą, pasak profesorės, palaiko mitai ir išankstinis nusistatymas. Ji prisiminė jauną vyrą, kuris po infarkto pripažino anksčiau nevartojęs statinų ir supratęs, kad taip elgėsi neatsakingai.
Statinų nepageidaujamus pojūčius kartais gali sustiprinti vadinamasis nocebo efektas. Viename tyrime dalis pacientų vartojo statiną ir žinojo, kad jį vartoja, kiti negavo statino ir apie tai žinojo, o trečioji grupė gavo placebą, tačiau manė vartojanti statiną. Placebą gavę, bet manę, kad vartoja statinus, žmonės nurodė net daugiau šalutinių reiškinių nei iš tikrųjų statiną vartoję pacientai.
Tačiau sprendimas dėl gydymo turi būti individualus. Pirminės prevencijos atveju, kai žmogus dar nėra patyręs širdies įvykio, galima svarstyti, ar gydymą pradėti nedelsiant, ar pirmiausia bandyti koreguoti rizikos veiksnius nemedikamentinėmis priemonėmis. Po infarkto, stentavimo ar šuntavimo operacijos pacientams ypač svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir vartoti paskirtus vaistus.
Vertinti reikia ne vien cholesterolį
Pagrindinis rodiklis vertinant cholesterolį yra MTL cholesterolis. Tačiau papildomą riziką gali rodyti padidėję trigliceridai. Be to, bent kartą gyvenime verta ištirti lipoproteiną(a) – genetiškai paveldimą rodiklį, kuris gali būti dar pavojingesnis už „blogąjį“ cholesterolį.
Riziką būtina vertinti kompleksiškai. Svarbūs ir lėtinis uždegimas, rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis bei stresas. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė, kad kraujagyslių sienelėse kaupsis cholesterolis, ypač esant lėtiniam uždegimui.
Streso visiškai išvengti neįmanoma, tačiau galima mokytis valdyti reakciją į jį. Kiekvienam žmogui gydymo tikslai turi būti parenkami individualiai – negalima teigti, kad vaistų reikia arba nereikia absoliučiai visiems.
Cholesterolį padeda kontroliuoti mityba ir judėjimas
Vienas daugiausia mokslinių įrodymų turinčių būdų palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą yra Viduržemio jūros regiono mityba. Ne mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas.
Norint pajusti naudą, nebūtina iš karto pradėti bėgioti maratonų. Reguliarus vaikščiojimas taip pat yra veiksmingas, o nauda, pasak kardiologės, pradedama pastebėti nuo maždaug 8 tūkst. žingsnių per dieną. Bendra rekomendacija – bent 150 minučių per savaitę užsiimti veikla, kurios metu sušylama ir padažnėja pulsas.
Taip pat patariama atsisakyti hidrintų riebalų ir perteklinio cukraus. Sviesto, riebios grietinės ar lašinukų vartojimas turėtų priklausyti nuo žmogaus tikslų ir bendros mitybos. Jei siekiama mažinti svorį, geriau rinktis liesesnius pieno produktus, tačiau svarbiausia nepiktnaudžiauti riebalais.
Kardiologė ragino vengti kraštutinumų ir visiškai neatsisakyti ištisų maisto grupių. Mityba turėtų būti visavertė, kokybiška ir subalansuota, o sveikatą labiausiai padeda saugoti judėjimas, tinkamas maistas ir buvimas gamtoje.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
