Prieš penkerius metus prostatos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo maždaug trečdalis vyrų, kuriems ši patikra priklausė. Pernai tyrimą atliko jau beveik kas antras. Nors tai dar nėra pakankamas rodiklis, pokytis vertinamas teigiamai, nes prostatos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių pastebimų simptomų.
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Jurgita Grigarienė pabrėžia, kad svarbus ne tik pats ištyrimas, bet ir jo rezultatas. Anksti pastebėti pakitimai leidžia gydytojui pasirinkti stebėjimą arba, jei reikia, gydymą pradėti anksčiau. Tokiu atveju jis būna veiksmingesnis ir mažiau sutrikdo žmogaus gyvenimą.
Gera savijauta ne visada reiškia, kad tikrintis nereikia
Ligonių kasų atliekamuose gyventojų nuomonės tyrimuose dažniausiai nurodoma prevencinės patikros vengimo priežastis – įsitikinimas, kad gerai besijaučiančiam žmogui ligų ieškoti nereikia. Tyrimą žmonės taip pat atideda dėl laiko stokos arba baimės dėl pačios procedūros ir galimo rezultato.
Vis dėlto prostatos vėžio prevencinė patikra nėra sudėtinga ir ilgai neužtrunka. Jos metu atliekamas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, kraujo tyrimas.
Padidėjusi PSA koncentracija savaime nereiškia, kad nustatytas vėžys. Tai gali būti signalas atidžiau stebėti sveikatą arba atlikti papildomus tyrimus. Todėl baimė, kad bet koks nepalankus tyrimo rezultatas iš karto patvirtins onkologinę ligą, nėra pagrįsta.
Keičiasi pakartotinių tyrimų tvarka
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. pagal prostatos vėžio prevencinę programą tikrintis kviečiami 50–69 metų (imtinai) vyrai. Patikra ir toliau turi būti atliekama periodiškai, tačiau pakartotinio tyrimo dažnis priklausys nuo PSA koncentracijos.
Kuo mažesnis šis rodiklis, tuo rečiau tyrimą reikės kartoti. 50–59 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija maža, pakartotinė patikra rekomenduojama po penkerių metų. Maždaug pusei tiriamų vyrų nustatomas būtent toks rodiklis.
Jeigu PSA koncentracija yra didesnė, tačiau neviršija nustatytos normos, tyrimą rekomenduojama pakartoti po dvejų metų. Tokia situacija nustatoma maždaug kas ketvirtam tikrinamam vyrui. 60–69 metų (imtinai) vyrams, kurių PSA koncentracija labai maža, pakartotinai tikrintis nebereikės.
Nustatytą normą PSA koncentracija viršija maždaug 16 proc. pasitikrinusių vyrų. Tačiau ir šis rezultatas nėra galutinė diagnozė – tokiu atveju prireikia papildomų tyrimų.
Rengiami ir kiti pokyčiai. Planuojama, kad nuo kitų metų balandžio kvietimai dalyvauti programoje bus automatiškai siunčiami per e. sveikatos sistemą ir el. paštu. Priminimai apie patikrą galėtų būti siunčiami SMS žinutėmis ar paštu arba perduodami telefonu.
Simptomų ar šeiminės rizikos atveju delsti nereikėtų
Prevencinė programa skirta nustatyto amžiaus vyrams, kurie nejaučia ligai būdingų simptomų. Tačiau jos nereikėtų laikyti vieninteliu būdu pasirūpinti prostatos sveikata.
Jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų ir vyras nerimauja dėl savo rizikos arba bet kokio amžiaus vyras pastebi sveikatos pokyčių, į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis nelaukiant planinės patikros. Gydytojas gali įvertinti individualius rizikos veiksnius, paskirti reikalingus tyrimus arba išrašyti siuntimą urologo konsultacijai.
Prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Vėžio registro duomenimis, kasmet ši diagnozė nustatoma daugiau kaip 2 tūkst. vyrų. Specialistai ragina nelaukti simptomų ir prevencinį tyrimą vertinti ne kaip priežastį nerimauti, o kaip galimybę anksčiau sužinoti apie savo sveikatą ir laiku imtis veiksmų.
