Lietuva per tris mėnesius pasigamino tiek elektros, kad jos pakako 94 proc. viso šalies poreikio. Tokio rezultato nebuvo nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Vis dėlto didesnė vietinė gamyba automatiškai nereiškia mažesnių sąskaitų.
„Litgrid“ duomenimis, saulės elektrinių gamyba per metus padidėjo 45 proc., o antrąjį ketvirtį atsinaujinantys energijos ištekliai padengė 74 proc. Lietuvos elektros poreikio. Tuo pat metu šalies elektrinės pagamino 94 proc. per ketvirtį suvartotos elektros – prieš metus šis rodiklis siekė 90 proc.
Tačiau vidutinė didmeninė elektros kaina, kuri dar nėra galutinė vartotojo mokama kaina, per metus išaugo 26,53 proc. Kodėl taip nutiko, nors Lietuvoje elektros pagaminama vis daugiau?
Vietinė gamyba nesutrukdė importuoti 1,214 TWh elektros
94 proc. rodiklis parodo bendrą per tris mėnesius Lietuvoje pagamintos elektros kiekį. Tai nereiškia, kad kiekvieną to laikotarpio valandą šalis galėjo apsieiti be importo.
Antrąjį ketvirtį Lietuva iš užsienio importavo 1,214 TWh elektros, o į kitas šalis eksportavo 0,980 TWh. TWh – teravatvalandė, lygi milijardui kWh, kurias gyventojai mato elektros sąskaitose.
„Litgrid“ Strategijos departamento atstovas Paulius Kozlovas aiškina, kad elektros sistema veikia realiuoju laiku. Todėl net ir esant didelei vietinei gamybai vienomis valandomis Lietuva gali elektrą eksportuoti, o kitomis – importuoti. Situaciją lemia vartojimas, gamybos struktūra, kainos regione ir tarpvalstybinių jungčių prieinamumas.
Importas taip pat ne visada reiškia elektros trūkumą. Kai kuriais atvejais pigiau nusipirkti energijos iš kitos šalies, nei naudoti Lietuvoje pagamintą, pavyzdžiui, šiluminių elektrinių elektrą. Tai ypač aktualu, kai Skandinavijoje dėl didelės vėjo ar hidroelektrinių gamybos kainos būna itin žemos.
Elektros Lietuvoje pagaminome daugiau, bet biržoje ji pabrango
Antrąjį 2026 metų ketvirtį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 78,12 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 61,74 Eur/MWh. Taigi kaina padidėjo 26,53 proc.
Elektros rinkos kaina priklauso ne nuo bendro per ketvirtį Lietuvoje pagaminto kiekio. Ji nustatoma kas 15 minučių, atsižvelgiant į tuo metu esančią pasiūlą, paklausą ir galimybes perduoti elektrą tarp valstybių.
Šįkart kainų augimui didelę įtaką turėjo tinklo rekonstrukcijos darbai Švedijoje, taip pat pabrangusios dujos ir CO2 leidimai. Todėl 94 proc. ir 26,53 proc. rodikliai vienas kitam neprieštarauja: pirmasis rodo pagamintos elektros dalį, o antrasis – jos vidutinę rinkos kainą.
Vidurdienį kaina gali tapti neigiama, tačiau vakare – šoktelėti
Reikšmę turi ne tik elektros kiekis, bet ir gamybos laikas. Saulės elektrinės daugiausia energijos pagamina dieną. Kai pasiūla viršija poreikį, biržos kaina gali nukristi iki nulio ar net tapti neigiama.
Vakare saulės gamyba mažėja, tačiau vartojimas išlieka didelis. Maždaug 18–22 val., kai saulės elektrinės jau nebegamina elektros, trūkumą gali tekti kompensuoti brangesnėmis elektrinėmis arba importu. Taip susidaro vadinamoji „anties kreivė“: dieną elektra pigi, o vakare jos kaina gerokai padidėja.
Vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje jau siekia 6 GW. Per pirmąjį šių metų pusmetį 59 kartus buvo susidarę laikotarpiai, kai elektros kaina biržoje nukrito žemiau nulio. Vis dėlto tai nereiškia, kad gyventojas tuo metu nemokėjo už elektrą, nes biržos kaina yra tik viena galutinės sąskaitos dalių.
200 kWh per mėnesį pavyzdys: 53,97 euro sąskaita
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pateikė pavyzdį namų ūkiui, kuris per mėnesį sunaudoja 200 kWh elektros, yra pasirinkęs vienos laiko zonos fiksuotos kainos planą ir persiuntimo planą „Namai“. Tokia sąskaita, įskaitant 21 proc. PVM, siektų 53,97 euro.
Iš šios sumos 31,90 euro sudarytų tiekėjo dalis – elektros įsigijimo ir tiekimo paslauga bei 2 eurų mėnesio mokestis. Dar 22,07 euro būtų valstybės reguliuojama dalis, į kurią įeina elektros perdavimas, skirstymas ir kitos reguliuojamos paslaugos. Vien persiuntimas šiame pavyzdyje kainuotų 19,12 euro.
VERT nurodo, kad apytikriai tiekėjo dalis sudaro apie 60 proc. galutinės kainos, o reguliuojama – apie 40 proc. Tiksli proporcija priklauso nuo pasirinkto plano, suvartojimo, mėnesio mokesčių ir tuo metu galiojančių reguliuojamų dedamųjų.
Vadinasi, net ir smarkiai atpigus elektrai biržoje visa sąskaita nebūtinai sumažėtų tokiu pačiu procentu, nes dalis mokama už tinklus ir kitas reguliuojamas paslaugas.
Biržos kainos kritimą ne visi pajunta iš karto
Pokyčio poveikis priklauso nuo pasirinkto plano. Su birža susietų planų klientams elektros kaina gali būti perskaičiuojama kas 15 minučių, kas valandą, kartą per mėnesį arba pagal kitą tiekėjo formulę.
Fiksuotos kainos plano atveju vartotojas sutartą laikotarpį moka iš anksto nustatytą tarifą. Todėl net ir smarkiai pasikeitus kainai biržoje jo mokestis iš karto nesikeičia. VERT teigia, kad biržos atpigimą greičiausiai pajunta su rinka susietų planų vartotojai, o pasirinkusieji fiksuotą kainą jį gali pamatyti tik pasibaigus fiksavimo laikotarpiui arba renkantis naują planą.
Be to, reguliuojamą sąskaitos dalį VERT perskaičiuoja du kartus per metus – sausio 1-ąją ir liepos 1-ąją. Dėl to gali būti, kad pati elektra pinga, tačiau reguliuojama dalis padidėja ir galutinėje sąskaitoje pokytis beveik nepastebimas.
Kaupikliai padėtų dienos perteklių išsaugoti vakarui
Elektros kaupikliai leidžia dieną sukaupti perteklinę ir pigią energiją, o ją grąžinti į sistemą tuomet, kai paklausa ir kainos pasiekia piką. Pasak P. Kozlovo, tai padeda sušvelninti kainų svyravimus ir mažina poreikį įjungti brangesnes šilumines elektrines.
Antrąjį ketvirtį kaupimo įrenginiai į tinklą patiekė 0,026 TWh elektros – maždaug šešis kartus daugiau nei prieš metus. Vis dėlto bendrame šalies elektros kiekyje ši dalis tebėra nedidelė.
„Litgrid“ vertinimu, iki 2035 metų Lietuvos sistemai papildomai reikės apie 3 GW lanksčių pajėgumų – kaupiklių ir kitų sprendimų, kurie padėtų išnaudoti augančią saulės ir vėjo elektrinių gamybą.
Kaip pigesnėmis valandomis gali pasinaudoti gyventojas?
Su birža susietą planą turintys žmonės gali dalį vartojimo perkelti į pigesnį laiką. Skalbimo mašiną ar indaplovę galima įjungti tada, kai kaina mažiausia, o elektromobilį įkrauti ne piko metu.
Vis dėlto VERT nerekomenduoja su birža susieto plano rinktis vien todėl, kad daugėja pigių valandų. Reikėtų įvertinti ne tik kilovatvalandės kainą, bet ir mėnesio mokestį bei tai, ar iš tiesų įmanoma prisitaikyti prie nuolat svyruojančių tarifų.
