Sprendimas neskirti realios laisvės atėmimo bausmės vyrui, nuteistam už 15-metės išžaginimą Anykščių rajone, sukėlė visuomenės diskusijas. Per ekskursiją animatorius, vilkėjęs klouno kostiumą, paėmė parko lankytoją už rankos, nusivedė į „Juostų labirintą“ ir ten ją išžagino.
Nusikaltimas įvykdytas per vaikams skirtą programą, kurios metu lankytojai turėjo eiti labirintais ir patirti gąsdinimus.
Vyras kaltę neigė, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtino jo kaltę. Nustatyta, kad prieš nukentėjusiąją jis panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą, dėl kurio jai nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis buvo Lietuvos kariuomenės savanoris ir Lietuvos šaulių sąjungos jaunasis šaulys. Jis buvo teigiamai charakterizuojamas, kaip kariuomenės savanoris buvo apdovanotas, taip pat ir už visuomeninę veiklą, be to, nebuvo įtrauktas į psichiatrinę įskaitą.
Panevėžio apygardos teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiosios gynėjo apeliacinius skundus. Taip paliktas galioti ankstesnis nuosprendis, kuriuo Anykščių rajone esančiame labirintų parke 15-metę moksleivę išžaginęs jaunuolis nubaustas lygtine laisvės atėmimo bausme.
Mišinienė: teismas įvertino ne tai, ką patyrė auka
Į teismo sprendimą sureagavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė. Ji naujienų portalui tv3.lt sakė, kad centras palaikė nukentėjusiosios šeimos sprendimą apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nepritaria realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimui.
K. Mišinienės teigimu, vertinant tokį atvejį svarbu atsižvelgti ne į nuteistojo amžių, ankstesnę teistumo istoriją ar teigiamą charakteristiką, o į jo požiūrį į padarytą nusikaltimą.
Pasak KOPŽI vadovės, kaltinamasis kaltę kategoriškai neigė, jos nepripažino, kartu su gynėju, jos vertinimu, tyčiojosi iš aukos, kūrė nebūtas versijas ir save pateikė kaip nekaltai teisiamą žmogų.
Ji taip pat sukritikavo argumentą, kad kalėjimas galėtų neigiamai paveikti nuteistąjį. K. Mišinienė ironiškai teigė, jog tokiu atveju prievartautojui-klounui belieka palinkėti sėkmės susikuriant trapų įvaizdį.
Seksualinė prievarta gyvenimą padalija į dvi dalis
K. Mišinienė pabrėžė, kad seksualinio smurto pasekmės priklauso nuo konkretaus žmogaus patirties. Centre, anot jos, susiduriama ir su vos kelių metų mergaitėmis bei berniukais, ir su suaugusiais žmonėmis, patyrusiais vienkartinį užpuolimą ar ilgalaikę prievartą bei tvirkinimą.
Jos teigimu, seksualinė prievarta yra stipriai žalojanti patirtis, dažnai padalijanti aukos gyvenimą į laiką iki nusikaltimo ir po jo. Nors fizinės žaizdos gali užgyti, psichologinė trauma gali sukelti ilgalaikį nerimą, nuotaikų kaitą, valgymo sutrikimus, suicidinius impulsus ir depresiją.
KOPŽI stengiasi, kad seksualinio smurto aukos kuo greičiau gautų kvalifikuotą psichologinę pagalbą. Ji turėtų padėti neįstrigti traumoje, pripažinti savo jausmus ir išmokti būdų susidoroti su patiriamomis pasekmėmis.
Švelnus požiūris į nuteistąjį gali dar labiau sužeisti auką
Pasak K. Mišinienės, teismo sprendimas ir jame pabrėžiamos nuteistojo savybės gali paveikti ir nukentėjusiąją. Švelnus elgesys su seksualiniais nusikaltėliais aukoms, jos teigimu, dažnai sukelia nusivylimą ir išdavystės jausmą.
Ji atkreipė dėmesį, kad teisėjai akcentuoja teigiamus kaltinamojo bruožus, tačiau auka jį matė visiškai kitaip – kaip žiaurų ir negailestingą žmogų, kuris buvo patenkintas, kai ji kentėjo.
KOPŽI vadovės vertinimu, šis atvejis nėra išskirtinis. Ji teigė, kad seksualinio smurto bylose ikiteisminiai tyrimai neretai pradedami sunkiai, greitai nutraukiami dėl tariamai nepakankamų įrodymų, o teismuose dažniau analizuojamas aukos „padorumas“, o ne prievartautojo motyvai.
K. Mišinienė taip pat kėlė klausimą, ar vertinant nuteistojo jauną amžių ir kitas aplinkybes neturėtų būti atsižvelgiama į nukentėjusiojo patirtį.
Ji pripažino, kad Lietuvos kalėjimai gali būti vietos, kuriose nuteistieji palaužiami ir praranda žmogiškąjį orumą, todėl galima suprasti norą jauną prievartautoją nuo to apsaugoti. Vis dėlto, jos klausimu, neaišku, kodėl tokia užuojauta rodoma aukų sąskaita ir ar tuomet kiekvienam prievartautojui nebūtų galima rasti pasiteisinimą – vienas esą jaunas, kitas sunkiai serga, trečias pats vaikystėje patyrė prievartą.
Kodėl seksualinio smurto aukos ne visada iškart prabyla?
K. Mišinienė taip pat kalbėjo apie priežastis, dėl kurių aukos kartais ilgai tyli. Vienos bijo, nes anksčiau jomis nepatikėjo ar jų neišklausė, kitos neranda žodžių papasakoti, kas įvyko. Dar kitos išgyvena gilią traumą, kaltina save arba nuogąstauja dėl aplinkinių reakcijos.
Jos teigimu, visuomenė turėtų atsisakyti stereotipinio įsivaizdavimo, kad smurto aukos yra tik pasyvios, nelaimingos ir palaužtos. Nors jų patirtyse daug skausmo, nepasitikėjimo ir nusiminimo, daugybė moterų ir mergaičių ryžtasi liudyti bei dalyvauti teisminiuose procesuose dėl savęs ir kitų.
Tačiau kai kurioms jų vėl tenka patirti išdavystę ir traumą, kai teisėsauga nepradeda tyrimo, jį nutraukia arba tinkamai neįvertina to, ką jos išgyveno. KOPŽI vadovė ragino daugiau kalbėti būtent apie šią problemą.
Anykščių rajono savivaldybė: už privatų parką atsako jo valdytojas
Po teismo sprendimo kilo klausimų ne tik dėl paties nusikaltimo, bet ir dėl to, kaip pramogų parke užtikrinamas lankytojų saugumas bei atrenkami darbuotojai. Į tv3.lt kreipėsi Anykščių rajono savivaldybė, tačiau jos atstovai teismo sprendimo komentuoti nesiryžo.
Savivaldybė nurodė neigiamai vertinanti kiekvieną su visuomenės saugumu ar nepagarbiu elgesiu susijusį incidentą, tačiau pabrėžė gerbianti teisinės valstybės principus ir teismų sprendimus, todėl teisinių proceso baigčių nekomentuojanti.
Atstovai taip pat pažymėjo, kad minimas pramogų parkas yra privatus ūkio subjektas. Savivaldybė nesikiša į jo vidinę veiklą, nevertina darbuotojų atrankos, kvalifikacijos kėlimo ar mokymų. Už darbuotojų kompetenciją, elgesio standartus ir paslaugų kokybę atsako objekto valdytojas bei jo vadovybė.
Savivaldybė taip pat nedalyvauja privačių įmonių darbuotojų atrankoje ir neturi informacijos apie jų kvalifikaciją ar mokymus, nes šie duomenys priklauso privataus juridinio asmens vidaus administravimo sričiai.
Paklausti, ar reikėtų papildomų priemonių, kad panašus atvejis nepasikartotų, savivaldybės atstovai teigė, jog privačių objektų teritorijose už lankytojų saugumą, personalo priežiūrą ir taisyklių laikymąsi tiesiogiai atsako tų objektų valdytojai. Savivaldybė pagal savo kompetenciją užtikrina viešąją tvarką ir bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis bendrose viešosiose erdvėse.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
