KARŠTOS NAUJIENOS
Aktualijos

Pigi „Gerbera“ numušta milijono vertės raketa: ekspertas perspėja, kas nutiktų per masinę ataką

Ukrainoje kariavęs savanoris ir ekspertas Arūnas Kumpis įspėja, kad Lietuva nebūtų pasirengusi atremti masinės pigių „Gerbera“ tipo dronų atakos. Jo teigimu, dabartiniai oro gynybos pajėgumai tokiu atveju greitai išsektų, o tokių taikinių naikinimas brangiomis raketomis ar naikintuvais nebūtų ekonomiškai tvarus.

A. Kumpis aiškina, kad „Gerbera“ – nebrangus klaidinantis dronas, sukurtas imituoti didesnius „Shahed-136“ ir „Geran-2“ aparatus. „Geran-2“ kainuoja apie 50 tūkst. eurų, o „Gerbera“ – beveik dešimt kartų mažiau, maždaug 5 tūkst. eurų.

Tokie aparatai naudojami oro gynybai klaidinti ir jos ištekliams eikvoti. Pasak eksperto, Lietuvoje pigi „Gerbera“ buvo sunaikinta maždaug milijoną eurų kainuojančia raketa. Kad taikinys buvo numuštas iš pirmo karto, jis susiejo su pilotų meistriškumu.

A. Kumpio vertinimu, jei Rusija ar Baltarusija tokius dronus leistų kas antrą dieną, Lietuva per mėnesį galėtų išnaudoti turimas brangias raketas. Tuomet atsirastų galimybė panaudoti rimtesnį droną ar raketą tuo metu, kai šių gynybos priemonių atsargos jau būtų išsekusios. Būtent toks ir esą yra šių pigių dronų tikslas.

„Gerbera“ atlieka ne vieną užduotį

Ekspertas pabrėžia, kad „Gerbera“ skirta ne tik oro gynybai klaidinti. Ji taip pat gali vykdyti žvalgybą ir nustatyti oro gynybos sistemų pozicijas. Dronas gali būti aprūpintas nuo 5 iki 10 kg sprogstamuoju užtaisu – tai yra penkis–dešimt kartų mažiau nei „Shahed“.

Priklausomai nuo modifikacijos, „Gerbera“ gali nuskristi nuo 300 iki 600 kilometrų, o jos greitis siekia 150–160 km/h.

A. Kumpis teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva nesugebėtų vienu metu atremti didelio skaičiaus tokių dronų. Jo vertinimu, dabartiniai pajėgumai nebūtų pakankami nei dronams, nei raketoms atremti, nes būtų išnaudoti pigiems taikiniams naikinti.

Ekspertas kaip išeitį įvardija naujovišką oro gynybos sistemą, kokia naudojama Ukrainoje. Ji pirmiausia turi tiksliai aptikti, atpažinti ir klasifikuoti taikinį, o tik tada parinkti tinkamiausią bei ekonomiškai pagrįstą jo sunaikinimo priemonę.

Pasak jo, būtina nustatyti, ar aptiktas objektas yra tik imitacija, ar tikras atakos dronas, galintis padaryti didelę žalą, taip pat atskirti raketas ir priešo orlaivius. Šią funkciją turėtų atlikti pirminė oro gynybos sistema, kuri taikinius aptinka, klasifikuoja ir seka.

Ekspertas kritikuoja delsą

A. Kumpis mano, kad Lietuva per ilgai nepakankamai rimtai vertino dronų keliamą grėsmę ir dėl to prarado svarbų laiką oro gynybai stiprinti. Jo teigimu, maždaug trejus metus dronų problemą neigė tiek kariuomenė, tiek politikai.

Ekspertas sakė, kad anksčiau buvo laikomasi požiūrio, jog įprastinius taikinius pavyks sunaikinti turimomis tradicinėmis sistemomis, o su dronais esą bus galima susidoroti paprastesnėmis priemonėmis.

Dabar, didėjant dronų grėsmei ir visuomenės spaudimui, valdžia ieško sprendimų, tačiau oro gynybos stiprinimas, pasak A. Kumpio, per vieną dieną neįmanomas. Jis taip pat kritikavo teiginį, kad dronus pigiausia ir efektyviausia naikinti NATO naikintuvais. Eksperto vertinimu, tai nėra nei pigus, nei efektyvus būdas.

A. Kumpis abejoja, ar oro gynybos stiprinimo planai įgyvendinami pakankamai sparčiai. Jo teigimu, apie pirkimus, sistemų diegimą ir bandymus kalbama jau seniai, tačiau aiškių rezultatų nematyti.

Dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos

Tv3.lt primena, kad antradienio naktį, rugsėjo 15-ąją, Lietuvos oro erdvėje buvo numuštas dronas. Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto aparato buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus, tačiau vėliau jis atšauktas, kai dronas buvo sunaikintas.

Į orą iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilo sąjungininkų iš Italijos naikintuvai. Taikiniui sunaikinti buvo panaudota raketinė ginkluotė.

Iš pradžių skelbta, kad dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu. Vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.

Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienio vakarą patvirtino, kad aparatas turėjo sprogmenį, tačiau buvo neutralizuotas.

REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?