Dyzelino brangimą lemia ne viena priežastis. Prie kainų augimo prisideda karai, įtampa Artimuosiuose Rytuose, sumažėję Europos naftos perdirbimo pajėgumai ir priklausomybė nuo importo. Ekspertai įspėja, kad greito grįžimo į prieškrizinį kainų lygį tikėtis neverta.
Šias aplinkybes laidoje aptarė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.
Dyzelino brangimą lėmė keli veiksniai
Prof. V. Jankausko teigimu, dyzelinas yra viena svarbiausių ekonomikos varomųjų jėgų, o jo paklausa – sunkiai reguliuojama. Šis kuras būtinas sunkvežimiams, traktoriams ir statybinėms mašinoms, todėl jo neįmanoma paprastai pakeisti kitu produktu.
Europoje ilgainiui mažėjo naftos perdirbimo pajėgumai, nes dalis gamyklų užsidarė neatlaikiusios konkurencijos. Tuo pat metu žemynas dėl nepakankamos gamybos buvo priverstas daug dyzelino importuoti. Pagrindinis tiekėjas anksčiau buvo Rusija.
Prieš 22 metus Europa iš Rusijos įsiveždavo apie 30 mln. tonų naftos, o 2023 metais, jau prasidėjus karui, importas siekė vos 3 mln. tonų. Sumažėjęs tiekimas dar labiau išryškino pasiūlos trūkumą.
Rudenį dyzelinas paprastai pabrangsta ir dėl išaugusio ūkininkų poreikio. Tačiau šįkart kainas smarkiai paveikė ir karas: nafta pabrango, o dyzelino kainos kilo dar sparčiau. V. Jankauskas nurodė, kad naftai pabrangus maždaug 40 proc., dyzelinas galėjo brangti apie 80 proc. Jo teigimu, naftos kaina siekia 105 dolerius, kai anksčiau ji svyravo maždaug 60–70 dolerių ribose.
Situaciją apsunkino ir sutrikę transporto keliai. Uždarius Hormuzo sąsiaurį, kilo papildomų problemų dėl kito maršruto per Raudonąją jūrą. Pakrantę ar salas kontroliuojantys hučiai kelia grėsmę laivybai, be to, buvo susprogdintas Saudo Arabijos naftotiekio objektas. Skelbta, kad galėjo būti apgadinta ne pati trasa, o siurblinė, kurią galbūt pavyks atkurti.
Prie kainų prisideda ir geopolitika, ir Lietuvos vairuotojų pasirinkimai
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad naftos rinka yra neefektyvi ir itin nestabili geopolitiniu požiūriu. Kiekvienas karas joje sukelia papildomų pasekmių, kurias ne visada lengva tiksliai įvertinti.
Ekonomistė atkreipė dėmesį į rekordines naftos perdirbimo maržas. Jos rodo, kad rinkoje susidarė rimtų disbalansų, o abu karai daro įtaką degalų kainoms. Viena vertus, svarbūs tiekimo sutrikimai dėl Hormuzo sąsiaurio blokavimo ir kitų kliūčių išvežant degalus iš Persijos įlankos. Kita vertus, bendrą pasiūlą anksčiau papildydavo rusiški naftos produktai, kuriuos importuodavo Kinija ir Indija.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, kainas veikia ir Ukrainos dronų atakos prieš energetikos objektus. Ji taip pat pabrėžė Lietuvos automobilių parko ypatumus. Dešimtmečius visuomenėje įsitvirtinęs įsitikinimas, kad dyzelinas yra pigesnis, skatino žmones rinktis dyzelinius automobilius.
Lietuvoje tebėra daug senesnių automobilių, o parkas negali greitai pasikeisti, nes naują automobilį įsigyti pajėgia ne kiekvienas namų ūkis. Staigus energetinės krizės poveikis vartotojams taip pat suteikia mažai galimybių greitai prisitaikyti.
Vis dėlto ilgainiui brangūs degalai gali keisti žmonių elgseną. Skaudi finansinė patirtis gali paskatinti spartesnę automobilių parko transformaciją ir pakeisti iki šiol inertiškus vartotojų pasirinkimus.
Grįžimo prie ankstesnių kainų gali tekti laukti
Paklaustas, ar sustojus karui ar bent laikinai nutraukus energetikos objektų atakas dyzelino kainos galėtų greitai sumažėti maždaug 40 centų, V. Jankauskas teigė, kad Europa, jo vertinimu, jau įklimpo ilgesniam laikui.
Ekspertas pabrėžė, kad nors Europos Sąjunga smarkiai sumažino tiesioginį dyzelino importą iš Rusijos, į Europą vis tiek patekdavo iš rusiškos naftos pagaminti degalai.
Jo teigimu, praėjusiais metais, o gal ir šiais, didžiausia dyzelino tiekėja Europos Sąjungai buvo Indija. Tačiau Indija naftą daugiausia gavo iš tos pačios Rusijos. Tokiu būdu rusiški energijos ištekliai į rinką patekdavo netiesiogiai.
V. Jankauskas sakė, kad šiuo požiūriu D. Trumpas gali būti teisus, nors paradoksalu, kad jis ragina nebombarduoti Rusijos, o Europa pati, nors ir netiesiogiai, naudojo rusišką naftą. Ekspertas taip pat priminė, kad Vokietija per „Družbos“ vamzdyną dar gaudavo rusišką naftą, kol lenkai jo nesusprogdino, ir tikėtina, kad nafta juo tekėjo iki šių metų.
Pasak jo, Europa ilgą laiką sugebėjo apeiti tiesioginio importo ribojimus. Tačiau priimtas sprendimas nuo kitų metų pabaigos visiškai uždrausti iš Rusijos importuoti bet kokius naftos produktus.
Ekspertas mano, kad vien draudimo nepakaks – būtina kontroliuoti ir tarpininkus. Priešingu atveju rusiški produktai į Europą galėtų patekti kitu keliu, o vartotojams už juos tektų mokėti dar daugiau.
