Dyzelino ir kitų degalų kainos degalinėse toliau muša rekordus. Tam įtakos turi Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje vykstantys karai, sutrikdę žalios naftos tiekimą ir apgadinę naftos perdirbimo gamyklas. Dėl to pasaulyje vis labiau trūksta perdirbimo pajėgumų, aiškina AFP.
Prancūzijos pareigūnai neseniai apskaičiavo, kad pasaulinei rinkai kasdien trūksta maždaug 10 mln. barelių žalios naftos. Šis kiekis yra reikšmingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad prieš prasidedant konfliktui Artimuosiuose Rytuose pasaulyje per dieną buvo suvartojama apie 105 mln. barelių naftos.
Iranui užblokavus Hormuzo sąsiaurį, rinkos iš pradžių nepasiekdavo maždaug 20 mln. barelių naftos per dieną. Vėliau Saudo Arabija dalį eksporto nukreipė per Raudonąją jūrą, o kai kurie tanklaiviai vėl pradėjo plaukti per sąsiaurį.
Tačiau dabar sumažėjo ir Saudo Arabijos eksportas Raudonąja jūra, nes Irano remiami husiai perėmė Bab al Mandebo sąsiaurio kontrolę.
Smūgį pasaulinėms rinkoms iš dalies sušvelnino šalių sukauptos komercinės ir strateginės atsargos. Jos buvo nemažos, nes 2025 m. naftos gavyba viršijo suvartojimą.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, naftos paklausa taip pat sumažėjo daugiau kaip 1 mln. barelių per dieną. Tam ypač didelę įtaką turėjo smarkiai sumažėjęs Kinijos žalios naftos importas ir didesnis kitų energijos šaltinių naudojimas.
TEA skaičiuoja, kad jos stebimos pasaulinės naftos atsargos, palyginti su laikotarpiu prieš karą, sumažėjo maždaug 507 mln. barelių. Į šį vertinimą neįtrauktos tokios šalys kaip Kinija, nes jos neskelbia duomenų apie savo atsargas.
Kodėl labiausiai brangsta dyzelinas?
Dyzelino kainos naujus rekordus pasiekia ir Europoje, ir Jungtinėse Valstijose.
Automobilių asociacijos AAA duomenimis, pirmadienį JAV galonas dyzelino vidutiniškai kainavo rekordinius 6,52 JAV dolerio.
AFP analizė rodo, kad sekmadienį Prancūzijoje litro dyzelino vidutinė kaina siekė rekordinius 2,41 euro. Tai prilygsta maždaug 10,40 JAV dolerio už galoną.
Nobelio premijos laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas neseniai rašė, kad dabartinė pasaulinė energetikos krizė pirmiausia susijusi ne su pačia nafta, o su iš žalios naftos gaminamų produktų trūkumu. Jo teigimu, tiesioginė krizės priežastis yra pasaulinis naftos perdirbimo pajėgumų stygius.
Vakarų šalys uždraudė importuoti Rusijos naftos produktus. Tuo metu pati Rusija apribojo degalų eksportą, nes Ukrainos atakos apgadino jos naftos perdirbimo gamyklas.
Likę rusiškos produkcijos pirkėjai dėl to pradėjo skubiai ieškoti kitų tiekimo šaltinių. Tai dar labiau padidino kainas.
Persijos įlankos valstybės taip pat yra reikšmingos naftos produktų eksportuotojos, tačiau Iranas atakavo regione esančias naftos perdirbimo gamyklas.
Todėl net ir tuo atveju, jei laivyba Hormuzo sąsiauriu būtų iš karto visiškai atnaujinta, dyzelino pasiūla dar kurį laiką būtų ribota.
„Rystad Energy“ viceprezidentas Janivas Shahas teigė, kad dyzelinas brango visuose regionuose, nes tiekimo sutrikimai yra pasaulinio masto. Vis dėlto Europa yra ypač pažeidžiama, nes importuoja daugiau dyzelino, nei eksportuoja.
Kokių priemonių galima imtis?
Artimiausiu metu galimybių greitai pakeisti padėtį yra nedaug.
J. Shahas nurodė, kad teoriškai dar yra tam tikrų nepanaudotų perdirbimo pajėgumų, tačiau labai mažai tokių, kuriuos būtų galima greitai įjungti ir aprūpinti tinkama žaliava.
Anot jo, greičiausiai kainas sumažintų naftos tiekimo per Hormuzo sąsiaurį atnaujinimas. Tokiu atveju vėl būtų galima aprūpinti Azijos naftos perdirbimo gamyklas.
TEA naftos pramonės ir rinkų skyriaus vadovė Toril Bosoni praėjusią savaitę perspėjo, kad jeigu tiekimas iš Persijos įlankos regiono artimiausiais mėnesiais ir toliau bus ribotas, o komercinės atsargos sparčiai mažės, pasiūlos ir paklausos skirtumui panaikinti gali prireikti dar aukštesnių kainų bei tolesnio paklausos mažėjimo.
J. Shahas taip pat pažymėjo, kad didesnės dyzelino kainos galėtų sumažinti jo vartojimą, tačiau poveikis būtų ribotas.
Jo teigimu, trumpuoju laikotarpiu dyzelino paklausa į kainų pokyčius reaguoja gana silpnai, nes krovinių vežimo, žemės ūkio, statybos ir pramonės sektoriai beveik neturi alternatyvų, kuriomis galėtų iš karto pasinaudoti.
