Investuotojas, fondų valdytojas ir Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ akcininkas Tadas Burgaila viešėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai, Lietuvos politiką ir sprendimą su šeima likti Lietuvoje, nors anksčiau rimtai svarstė persikelti į Jungtines Valstijas.
Šiuo metu T. Burgaila vienaip ar kitaip dalyvauja daugiau nei šimto įmonių veikloje. Jis pripažino, kad dėl to atsitraukti nuo darbų nėra lengva.
Poilsio formulės dar ieško
Verslininkas sakė vis dar bandantis suprasti, kas jam padeda geriausiai pailsėti, nes visiškai „išjungti variklius“ sudėtinga. Atsipalaiduoti jam lengviausia keliaujant, sportuojant, lankantis sporto salėje, plaukiojant baseine ar vaikštant.
Kartais padeda ir apsilankymas bare, tačiau labiausiai T. Burgaila atsijungia sekmadieniais: lieka namuose, žiūri „Premier“ lygos rungtynes ir užsisako daug maisto.
Anot jo, labiausiai vargina ne darbų gausa, o nuolatinis idėjų srautas. Vos paėmus telefoną į rankas kyla minčių, ką dar būtų galima sukurti ar išbandyti. Investuotojas teigė, kad daugiau nei šimte įmonių dalyvavimas yra viena problema, tačiau dar labiau išsekina galvoje besisukančios galimybės ir didžiulis informacijos kiekis. Todėl, jo manymu, būtina reguliariai atsitraukti nuo ekranų bei informacijos srauto.
Dirbtinis intelektas jau lenkia žmones
T. Burgaila teigė aktyviai išbandantis beveik visus rinkoje pasirodančius dirbtinio intelekto įrankius. Jo vertinimu, pasaulis išgyvena vieną reikšmingiausių technologinių pokyčių.
Kaip pavyzdį jis pateikė startuolį, automatizuojantį klientų aptarnavimą. Tokia sistema gali pakeisti balsu bendraujantį darbuotoją, o pašnekovui tampa beveik neįmanoma atskirti, ar kalbasi su žmogumi, ar dirbtiniu intelektu. Galima pasirinkti balsą, tautybę ir kitus parametrus.
Robotas, pasak investuotojo, jau būna turėjęs milijoną pokalbių, todėl gali numatyti tolesnį kliento klausimą. Be to, jis gali kalbėti aštuonias valandas be pertraukos ir nepavargsta. Dėl to klientų aptarnavimo srityje dirbtinis intelektas, T. Burgailos teigimu, jau gerokai pranoksta žmogų. Jis taip pat juokavo, kad linksmiausia būna tada, kai vienas robotas paskambina kitam robotui.
Didžiausią nerimą verslininkui kelia ne pati technologija, o jos poveikio darbo rinkai tempas. Pirmieji pokyčiai jau pastebimi klientų aptarnavimo srityje, tačiau ateityje jie gali apimti daug daugiau profesijų, įskaitant aukštos kvalifikacijos darbus.
T. Burgaila mano, kad buhalterinės apskaitos, audito ir teisės specialistams vis sunkiau konkuruoti su dirbtiniu intelektu. Nors dalis žmonių galėtų prižiūrėti šias sistemas, tokių darbo vietų būtų nedaug. Jo vertinimu, apie 90 proc. savo srities specialistų gali tekti persiorientuoti.
Žvelgdamas dar toliau, po 50 ar 100 metų, jis kalbėjo ir apie savarankiškai važiuojančius automobilius bei sunkvežimių vairuotojus, kurių, tikėtina, nebereikės. Kadangi darbas žmogui suteikia naudos ir prasmės jausmą, valdžiai ateityje gali tekti ieškoti naujų būdų suteikti žmonėms prasmingos veiklos. T. Burgaila pripažino, kad ši perspektyva jam kelia vidinę baimę, tačiau kartu yra įdomi stebėti.
Pasigenda valstybės krypties
Kalbėdamas apie Lietuvos politiką, T. Burgaila kaip vieną didžiausių šalies problemų įvardijo aiškios krypties ir vizijos trūkumą. Jo teigimu, verslo bendruomenėje daugėja nusivylimo, o barų savininkai, gamybos įmonių vadovai ir startuolių kūrėjai vis dažniau laikosi požiūrio, kad teks veikti savarankiškai, nepaisant politikų sprendimų.
Verslininkas mano, kad Lietuvai reikia naujo kraujo ir talento, tačiau talentingus žmones sunku pritraukti į politiką. Viešai paskelbus apie ketinimą eiti į politiką, žmogus gali tapti pajuokos objektu, o legaliai užsidirbti vien iš politiko atlyginimo, jo teigimu, nepavyks. T. Burgaila įžvelgia didelę prarają tarp politinės sistemos ir žmonių, kurie galėtų joje dirbti. Jo nuomone, kvietimas prisidėti dažnai atrodo labiau kaip imitacija nei reali galimybė.
Vis dėlto kasdienį gyvenimą Lietuvoje investuotojas vertino optimistiškai. Gyvendamas Vilniuje jis mato augančius verslus, didėjančius atlyginimus, brangstantį, tačiau perkamą nekilnojamąjį turtą, taip pat žmones, kurie nebebijo konkuruoti su amerikiečiais ar vokiečiais.
Anot jo, Vilniuje gyvenantys talentingi specialistai gali dirbti tarptautinėse įmonėse, gauti atlyginimą, prilygstantį didžiausių pasaulio miestų specialistų pajamoms, ir kartu mėgautis Lietuvos privalumais. Tarp jų jis paminėjo Bernardinų sodą, Neringą bei netoli esančius oro uostus.
Nors gyvenimo kokybė ne visiems vienoda, T. Burgaila Lietuvą laiko geriausia vieta gyventi iš visų jo aplankytų šalių.
Planuodamas gyvenimą JAV persigalvojo
T. Burgaila atskleidė, kad anksčiau su šeima rimtai svarstė persikraustyti į Floridą arba Kaliforniją. Tačiau gyvenant Kalifornijoje įvykęs pokalbis su verslininku iš Pietų Afrikos Respublikos privertė jį kitaip pažvelgti į mažos valstybės privalumus.
Pašnekovas T. Burgailai pasakė, kad jis gyvena ypatingoje vietoje, nes Lietuvoje vienu skambučiu galima susisiekti su bet kuo, o maža vietinė bendruomenė leidžia nesijausti svetimam. Anot šio verslininko, Jungtinėse Valstijose tokio jausmo veikiausiai nebūtų. Vėliau jis pats, nepaisydamas JAV praleistų metų, grįžo gyventi į Pietų Afrikos Respubliką.
Šis pokalbis paskatino T. Burgailą permąstyti įsitikinimą, kad kitur gyvenimas būtinai geresnis. Jis nusprendė, kad mažoje Lietuvoje lengviau kurti pokyčius ir prisidėti prie aplinkinių gerovės.
Kartu su žmona T. Burgaila nutarė, kad jų dukra augs Lietuvoje, gyvens senamiestyje ir lankys lietuvišką mokyklą. Šeima pasirinko kurti savo gyvenimą čia ir Lietuvoje sulaukti senatvės.
