Kasko draudimą vairuotojai dažniausiai renkasi tikėdamiesi išvengti didelių išlaidų, jei automobilis būtų apgadintas. Ši apsauga turėtų padėti ir tais atvejais, kai transporto priemonė apgadinama stovėjimo aikštelėje, o kaltininkas pasišalina.
Vis dėlto į tv3.lt redakciją kreipęsis vairuotojas susidūrė su neįprasta problema: nors jo automobilis buvo apdraustas Kasko, nė viena iš dviejų draudimo bendrovių kol kas neprisiima atsakomybės už žalą.
Automobilis apgadintas kieme, tačiau kaltininko rasti nepavyko
Vairuotojas pasakojo automobilį, kaip įprastai, palikęs daugiabučio kieme, jam skirtoje stovėjimo vietoje. Kitą dieną grįžęs prie transporto priemonės jis pamatė, kad ši smarkiai apgadinta.
Tikslių aplinkybių, kas įvyko per naktį, nustatyti nepavyko. Pagal pažeidimus vairuotojui susidarė įspūdis, kad į stovintį automobilį galėjo būti atsitrenkta ne vieną kartą. Į įvykio vietą atvykusi policija galėjo nustatyti tik laikotarpį – nuo tada, kai automobilis buvo paliktas, iki tol, kol savininkas pastebėjo žalą.
Situacijos nepadėjo išsiaiškinti ir vaizdo įrašai. Vairuotojo teigimu, prie daugiabučio įrengtos stebėjimo kameros tuo metu jau kurį laiką neveikė.
Tokiais atvejais įprastai tikimasi Kasko draudimo pagalbos. Tačiau būtent tą naktį pasikeitė automobilį apdraudusi bendrovė.
Ankstesnė sutartis baigė galioti prieš pat vidurnaktį, o naujoji įsigaliojo iškart po vidurnakčio. Naują polisą vairuotojas buvo įsigijęs dar nesibaigus ankstesniajam, todėl, remiantis jo pateikta informacija, draudimo apsauga nebuvo nutrūkusi nė akimirkai.
Ginčo esmė – neaišku, kada tiksliai automobilis buvo apgadintas: dar galiojant senajai sutarčiai ar jau įsigaliojus naujajai. Skaitytojas teigia, kad ankstesnė draudimo bendrovė išmokos nemokėjo, nes nebuvo įrodymų, jog įvykis nutiko jos poliso galiojimo metu. Naujoji bendrovė esą nurodė neturinti duomenų, kad žala atsirado jau po naujos sutarties įsigaliojimo.
Taigi vairuotojas pateko į situaciją, kai automobilis visą laiką buvo apdraustas, tačiau dėl nenustatyto įvykio momento atsakomybės už žalą kol kas neprisiima nė vienas draudikas.
Lietuvos bankas tokio ginčo dar nenagrinėjo
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis teisininkas Laurynas Žižys teigė, kad tai – nestandartinė situacija. Iki šiol Lietuvos bankas nėra nagrinėjęs analogiško vartojimo ginčo, kai automobilio apgadinimo laikas nežinomas, o galimas laikotarpis apima dviejų iš eilės galiojusių Kasko sutarčių laiką.
Teisės aktuose taip pat nėra specialios taisyklės, kuri automatiškai nustatytų, kuri bendrovė tokiu atveju privalo atlyginti žalą.
Pasak L. Žižio, vien nepertraukiama Kasko apsauga savaime nereiškia, kad išmoką privalo mokėti vienas iš draudikų. Pirmiausia būtina išanalizuoti abiejų sutarčių sąlygas: draudimo liudijimus, produkto informacinius dokumentus ir taisykles.
Ypač svarbu patikrinti, kaip sutartyse apibrėžiamas draudžiamojo įvykio momentas ir ar numatyta tvarka atvejui, kai galima nustatyti tik laikotarpį, per kurį atsirado žala, bet ne konkretų laiką.
Jei tokia situacija abiejose sutartyse neaptarta, Lietuvos bankas, anot L. Žižio, matytų pagrindą draudikams nepalikti kliento tarp dviejų bendrovių ir ieškoti bendro sprendimo.
Vienas iš galimų sprendimų galėtų būti abiejų draudikų susitarimas žalą padalyti lygiomis dalimis. Taip pat būtų galima ieškoti kitos išeities, kuri atsižvelgtų į pagrįstą kliento lūkestį – jis pasirūpino, kad automobilis visą ginčijamą laikotarpį būtų apdraustas.
Draudikams neužtenka tiesiog pasakyti „neįrodyta“
Lietuvos bankas pabrėžia, kad galutinį sprendimą reikėtų priimti įvertinus visas turimas aplinkybes. Svarbu ne tik tai, kad tikslus įvykio laikas nežinomas, bet ir kokių veiksmų bendrovės ėmėsi žalai ištirti.
Turėtų būti aiškinamasi, ar nėra kitų būdų susiaurinti laikotarpį, kada automobilis buvo apgadintas. Kai kuriais atvejais tikslesnės aplinkybės gali paaiškėti vėliau, pavyzdžiui, po policijos tyrimo ar atsiradus papildomų duomenų.
L. Žižio vertinimu, abu draudikai turėtų veikti aktyviai, bendradarbiauti su klientu ir suprantamai pagrįsti savo sprendimus. Vairuotojas taip pat privalo pateikti visą turimą informaciją ir padėti rinkti duomenis apie įvykį.
Todėl vien teiginys, kad nėra įrodymų, jog žala atsirado konkrečios bendrovės sutarties galiojimo metu, nebūtinai turėtų užbaigti ginčą. Reikšminga ir tai, kaip draudikas pagrindė tokią išvadą bei ką padarė siekdamas nustatyti įvykio laiką.
Rekomendacija – kreiptis į abi bendroves raštu
Lietuvos bankas vairuotojui pataria pirmiausia raštu kreiptis į abu draudikus, pateikti visus turimus dokumentus ir paprašyti išsamiai paaiškinti, kodėl atsisakoma mokėti išmoką.
Reikėtų prašyti nurodyti ne tik bendrą atsisakymo motyvą, bet ir konkrečius Kasko sutarties punktus bei įrodymus, kuriais remiantis priimtas sprendimas.
Jei bendrovių atsakymai vairuotojo netenkintų, jis galėtų kreiptis į Lietuvos banką dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka arba savo interesus ginti teisme.
Draudimo išmokos atsisakymas privalo būti teisėtas
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnysis teisininkas, advokatas Mantas Baigys pabrėžė, kad kiekvieno draudiko veiksmus reikia vertinti atskirai. Vairuotojas buvo sudaręs dvi savarankiškas Kasko sutartis, kurių apsaugos laikotarpiai nesutapo.
Tačiau, teisininko teigimu, draudikas negali apsiriboti vien tuo, kad neįmanoma nustatyti tikslaus automobilio apgadinimo laiko.
Draudimo bendrovė turi teisę atsisakyti mokėti išmoką, bet toks sprendimas privalo būti teisėtas. Draudikas turi tirti aplinkybes, reikalingas draudžiamojo įvykio faktui, jo padariniams ir išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.
Todėl būtina įvertinti, ką konkrečiai abi bendrovės padarė bandydamos nustatyti, kada atsirado žala. Tai, kad policijai nepavyko nustatyti tikslaus laiko, savaime dar nereiškia, kad vairuotojo reikalavimas gali būti atmestas.
M. Baigys nurodė, kad draudikas pirmiausia turi įrodyti profesionaliai ir rūpestingai surinkęs prieinamą informaciją, ją patikrinęs ir ištyręs aplinkybes, reikalingas sprendimui priimti.
Jei bendrovė šias pareigas įvykdė tinkamai, draudėjui tenka pareiga pagrįsti, kodėl atliktas tyrimas ar jo išvados buvo nepakankamos. Kita vertus, vairuotojui nebūtina nustatyti tikslios minutės, kada automobilis buvo apgadintas.
Jam reikia pagrįsti, kad įvykis pateko į konkretaus draudiko apsaugos laikotarpį. Tačiau ir tokiu atveju bendrovė negali likti pasyvi – sprendimas turi būti paremtas tyrimu, o ne vien prielaida, kad žala galėjo atsirasti jau pasibaigus jos draudimo apsaugai.
Ieškinyje galima nurodyti abu draudikus
Jei susitarti su bendrovėmis ar išspręsti ginčą Lietuvos banke nepavyktų, vairuotojas galėtų kreiptis į teismą. M. Baigio teigimu, ieškinyje atsakovais būtų galima įvardyti abi draudimo bendroves, tačiau toks pasirinkimas susijęs su finansine rizika.
Kadangi buvo sudarytos dvi atskiros sutartys, galiojusios skirtingu metu, teismui vis tiek reikėtų nustatyti, kurios bendrovės apsaugos laikotarpiu atsirado žala. Jei ieškinys vienos bendrovės atžvilgiu būtų atmestas, vairuotojui gali tekti atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nepakaktų vien spręsti, kuris įvykio laikas atrodo labiau tikėtinas. Lietuvos civiliniame procese taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas: teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, turi būti pagrįstai įsitikinęs reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.
Tad vairuotojui reikėtų kuo konkrečiau pagrįsti, kodėl automobilio apgadinimas sietinas su vienos ar kitos bendrovės sutarties galiojimo laikotarpiu. Nuo visų įrodymų visumos priklausytų, kuriam draudikui galiausiai būtų priskirta pareiga atlyginti žalą.
Pirmasis žingsnis – rašytinės pretenzijos
M. Baigys taip pat rekomenduoja pirmiausia įvertinti ne tik draudikų atsisakymų turinį, bet ir tai, kaip buvo tiriamas galimas draudžiamasis įvykis.
Kilus abejonių dėl sprendimų, abiem bendrovėms reikėtų pateikti rašytines pretenzijas ir pareikalauti išsamiai paaiškinti atsisakymo mokėti išmoką pagrindą.
Jeigu pretenzijos būtų atmestos, vairuotojas galėtų kreiptis į Lietuvos banką dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka arba pateikti ieškinį teismui.
