Baltijos jūroje sparčiai plinta amerikinis šukuotis (lot. Mnemiopsis leidyi), neretai vadinamas „jūros kanibalu“, skelbia „Euronews“. Į medūzą panašus organizmas gali greitai įsitvirtinti naujuose vandenyse ir kelti rimtą pavojų žuvininkystei. Žmonėms jis nepavojingas, nes neturi tikrosioms medūzoms būdingų dilginamųjų ląstelių.
Į Europą ši rūšis pateko XX a. 9-ajame dešimtmetyje su laivais, plaukiojusiais Atlanto vandenyne. Naujuose vandenyse ji greitai tapo viena dominuojančių rūšių: iki 1988 metų viename Juodosios jūros kubiniame metre galėjo būti aptinkama iki 400 individų. Vėliau jų gausa sumažėjo, kai ėmė trūkti maisto, tačiau dabartiniai tyrimai rodo, kad gubojų plitimas Baltijos jūroje spartėja.
Žuvininkystei šie bestuburiai pavojingi todėl, kad minta verslinių žuvų ikrais, įskaitant šprotų ir sardinių. Be to, jie sunaudoja labai daug zooplanktono, todėl konkuruoja dėl maisto su kitais jūros organizmais ir gali sutrikdyti natūralią ekosistemos pusiausvyrą.
Amerikinis šukuotis išsiskiria ir neįprasta išlikimo taktika. Mažėjant maisto atsargoms, jis gali maitintis savo lervomis. Suaugę individai taip pat sudeda daug kiaušinėlių, kurie maisto stokos laikotarpiu gali tapti papildomu energijos šaltiniu. Tokia kanibalizmo forma leidžia rūšiai išgyventi net nepalankiomis sąlygomis.
Naujose ekosistemose gubojai dažnai nesusiduria su natūraliais priešais, galinčiais veiksmingai riboti jų populiaciją. Baltijos jūroje tokiu priešu galėtų būti trispyglė dyglė (lot. Gasterosteus aculeatus), nes ji minta šukuočių lervomis. Vis dėlto dėl vandenyje mažėjančio deguonies kiekio dyglių aktyvumas ribojamas, todėl jos sunaikina mažiau gubojų lervų.
Baltijos jūros ekosistema patiria vis didesnį spaudimą
„Jūros kanibalo“ plitimas – tik vienas iš požymių, kad Baltijos jūros ekosistemai tenka didelė apkrova. Pastaraisiais metais mokslininkai fiksuoja didėjančias „deguonies dykumas“, rekordinius vandens lygio svyravimus ir vis dažnesnius su klimato kaita siejamus reiškinius.
Šie pokyčiai keičia vietinių rūšių gyvenimo sąlygas ir gali sudaryti palankesnes galimybes svetimšaliams organizmams, geriau prisitaikantiems prie pakitusių aplinkos sąlygų. Tačiau ne visos nevietinės rūšys automatiškai tampa grėsme. Kai kurios ilgainiui įsilieja į vietinį sąveikų tinklą, o kai kurios gali prisidėti prie biologinės įvairovės. Pavyzdžiui, amerikinis krabas tapo svarbiu maistu menkėms, plekšnėms, vandens paukščiams ir smėliniam moliuskui.
Anglijos pakrantėje pasirodė šimtai mėlynų būtybių: specialistai ragina jų neliesti
Tuo metu į šiaurės vakarų Anglijos paplūdimius vakariniai vėjai išplovė šimtus egzotiškai atrodančių jūros gyvūnų. Laukinės gamtos specialistai paragino žmones jų neliesti, nes šie organizmai gali skaudžiai įgelti, rašo „The Independent“.
Vadinamieji „vėjiniai jūreiviai“ arba „būrininkai“ (lot. Velella velella) yra artimai susiję su portugališkuoju laiveliu (lot. Physalia physalis), tačiau gerokai mažesni – jų ilgis siekia maždaug 5 centimetrus.
Pakrantėje gyvenanti Luila Nicholson pasakojo, kad iš pradžių palaikė šias būtybes dumbliais ir vos nepakėlė vienos jų. Moterį nustebino, kad paplūdimyje jų buvo šimtai, o daugelis lankytojų jas fotografavo. Ji taip pat atkreipė dėmesį į jų grožį ir nedidelį, vos apie 5 centimetrų siekiantį dydį.
Fondas „Cumbria Wildlife Trust“ priminė, kad nors išvaizda gali priminti medūzą, „vėjiniai jūreiviai“ nėra medūzos. Po vakarinių vėjų jie kartais išplaunami į krantą, tačiau prie jų geriau tik žiūrėti, o ne liesti, nes įgėlimas gali būti labai skausmingas.
Kiekvienas toks „jūreivis“ yra polipų kolonija, veikianti kaip vienas organizmas. Skirtingi polipai atlieka atskiras funkcijas: rūpinasi maitinimusi, dauginimusi ir apsauga.
Pavadinimą šios būtybės gavo dėl kietos, pusiau permatomos „burės“, kuri pagauna vėją ir leidžia joms dreifuoti vandenyno paviršiumi. Čiuptuvais jos medžioja žuvų jauniklius.
Specialistai nurodo, kad po audringų žiemos orų į krantą gali būti išplauta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių tokių „buriuotojų“. Nors jie gali įgelti, žmonėms paprastai laikomi nekenksmingais.
Fondo jūrinio skyriaus vadovė Georgia de Jong Kleindert pabrėžė, kad šios mėlynos būtybės, nepaisant panašumo į medūzas, iš tiesų yra kolonijiniai hidrozojai – maži plėšrūs gyvūnai.
Jos teigimu, esant palankioms sąlygoms, ypač ilgai pučiant pakrantės vėjams, tūkstančiai šių organizmų gali būti išmesti į krantą.
