Vakarų šalys nesuprato tikrųjų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų ir Ukrainą paliko neapibrėžtoje padėtyje tarp Rusijos ir NATO. Taip teigia pirmasis Nyderlandų ambasadorius Ukrainoje Robertas Serry.
Apie tai R. Serry išskirtiniame interviu naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui kalbėjo Hagoje.
NATO sprendimas, kurį diplomatas vadina lemtingu
Ukrainoje ambasadoriumi 1992–1996 metais dirbęs R. Serry kritikavo Aljanso neryžtingumą. Jo teigimu, Vakarai nesugebėjo tinkamai įvertinti, ko iš tiesų siekė V. Putinas.
Diplomatas priminė 2008 metų įvykius. Po Miuncheno saugumo konferencijos vykusiame NATO viršūnių susitikime Bukarešte Ukrainai nebuvo suteiktas Narystės veiksmų planas. Nors Aljansas pareiškė, kad Ukraina ateityje galėtų tapti jo nare, konkretaus kelio į narystę pasiūlyta nebuvo.
R. Serry vertinimu, dėl to Ukraina atsidūrė tam tikroje „pilkojoje zonoje“ tarp NATO ir V. Putino. Rusijos prezidentas esą padarė išvadą, kad Ukraina yra jo „kiemas“. Vėliau jis įsiveržė į Sakartvelą, o dar po kurio laiko nusprendė pulti Ukrainą.
Buvęs ambasadorius pabrėžė, kad atsakomybė už karą tenka V. Putinui, o teiginį, jog dėl jo kalta NATO, jis atmetė kaip neteisingą. Vis dėlto, R. Serry nuomone, Aljansas šioje istorijoje atliko tam tikrą vaidmenį.
Jis taip pat sakė, kad Ukrainos siekis tapti NATO ir Europos Sąjungos nare nebuvo vertinamas pakankamai rimtai. Kita vertus, pati Ukraina tuo metu dar nebuvo pasirengusi tokiems žingsniams.
R. Serry teigimu, konkretesnė NATO reakcija į Ukrainos siekį įstoti į Aljansą 2008 metais galėjo padėti išvengti karo. Tačiau tuomet Vakarų požiūris buvo kitoks: Ukraina jiems tebebuvo mažai pažįstama valstybė, dėl kurios nebuvo aišku, kaip elgtis. Šalis siekė narystės ES ir NATO, tačiau jos prašymai nesulaukė pakankamai rimto vertinimo. Tam įtakos turėjo ir korupcija bei rimtos vidaus problemos, todėl tuomet Ukraina iš tikrųjų dar nebuvo pasirengusi integracijai.
Agresijos priežasčių ieško ne tik Putino sprendimuose
R. Serry mano, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą priežastys yra gilesnės nei vien asmeniniai V. Putino sprendimai.
Jo vertinimu, Rusijoje paplitęs įsitikinimas, kad šalis prarado tai, kas jai neva priklauso. Šis požiūris susijęs ir su Rusijos pretenzijomis į Kyjivo Rusios palikimą, kurias diplomatas vadina absurdiškomis.
R. Serry teigė, kad Rusijos bandymas skelbtis vienintele teisėta seniai vykusių istorinių įvykių paveldėtoja yra problemiškas, ypač kai šis argumentas pasitelkiamas naujoms pretenzijoms į Ukrainą reikšti. Anot jo, tokią poziciją išsakė V. Putinas, tačiau ji būdinga ne tik jam – taip galvoja ir daugelis Rusijos gyventojų.
Diplomato nuomone, jeigu V. Putino vadovaujama Rusija buvo nusprendusi susigrąžinti Ukrainos kontrolę ir atkurti imperiją, plataus masto invazija galėjo tapti logiška tokios politikos pasekme. Vis dėlto R. Serry sakė ilgą laiką nemanęs, kad krizė pasuks tokiu keliu. Vėliau dirbdamas su NATO ir Jungtinėmis Tautomis jis tikėjosi, kad didelio karo pavyks išvengti.
ELTA primena, kad Rusijai 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto invaziją, žuvo šimtai tūkstančių žmonių, dauguma jų – abiejų šalių kariai.
Karas tapo kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o JAV vadovaujamos pastangos sustabdyti kovas rezultatų nedavė.
Jungtinės Tautos nurodė nuo invazijos pradžios patvirtinusios 16 874 civilių žūtis. Tačiau JT perspėja, kad šis skaičius greičiausiai yra gerokai per mažas, nes organizacija negali patikrinti aukų skaičiaus Rusijos kariuomenės okupuotose Ukrainos teritorijose.
Liepos mėnesį Briuselis pradėjo antrąjį Ukrainos stojimo į ES derybų skyrių. Pirmąjį iš 27 valstybių narių sudarantis blokas oficialiai atvėrė birželį.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
