„Titaniko“ tragedija, nors nuo jos prabėgo daugiau nei šimtmetis, iki šiol nepaleidžia visuomenės vaizduotės. Apie laivą primena ir netikėti radiniai: praėjusiais metais parodoje „Titanic: The Artifact Exhibition Orlando“ buvo pristatytas juodo stiklo vėrinys, per ekspediciją į katastrofos vietą aptiktas dar 2000-aisiais.
Manoma, kad vėrinys daugiau nei 100 metų gulėjo laivo nuolaužose ir galėjo priklausyti vienam iš 1517 žmonių, žuvusių per „Titaniko“ katastrofą. Jis galėjo būti brangus suvenyras arba artimo žmogaus – šeimos nario, draugo ar mylimojo – padovanotas talismanas.
Daiktą iškėlė „RMS Titanic Inc.“ – vienintelė įmonė, turinti teisę išimti artefaktus iš garsiojo laivo nuolaužų, skelbia dailymail.co.uk.
Retas asmeninis artefaktas
Ekspertų vertinimu, juodo stiklo vėrinys yra vienas rečiausių kada nors iš „Titaniko“ nuolaužų iškeltų artefaktų. Jį sudaro širdelės formos juodo stiklo detalė ir aštuonkampiai karoliukai, suverti sudėtingu raštu.
Specialistai šį trapų daiktą apibūdina kaip katastrofą, laiką ir gamtos poveikį atlaikiusį radinį. Jų teigimu, vėrinys leidžia geriau įsivaizduoti „Titaniko“ keleivių stilių, jausmus ir kasdienybę.
„RMS Titanic Inc.“ prezidentė ir kolekcijų direktorė Tomasina Ray pabrėžė, kad kiekvienas artefaktas pasakoja asmeninę istoriją. Jos teigimu, kruopštus radinių konservavimas padeda apsaugoti juos nuo laiko poveikio ir išsaugoti jų pasakojimus visuomenei.
Radiniui atkurti prireikė ypatingo atsargumo
2000 m. ekspedicijos metu vėrinys buvo aptiktas ir iškeltas ne visas, o atskirais gabalėliais bei fragmentais. Tuo metu jis po vandeniu buvo praleidęs beveik šimtmetį.
Radinyje aptikta 15 kvadratinių mylių ploto nuolaužų lauke, esančiame netoli laivo priekinės ir galinės dalių liekanų. Vėliau specialistų pastangomis vėrinys buvo restauruotas.
Artefaktą teko atsargiai atskirti nuo jūros dugne susiformavusio kieto masyvo, vadinamo konkrecionu. Jis susidaro, kai dėl aplinkos sąlygų ir didžiulio slėgio maždaug 12,5 tūkst. pėdų, arba apie 3,8 km, gylyje įvairios medžiagos fiziškai ir chemiškai susilieja.
T. Ray pasakojo, kad iš pradžių buvo rasti pavieniai karoliukai, vėliau – plonos virvelės. Sekant jomis, aptikta daugiau karoliukų, o galiausiai pavyko išnarplioti vis dar iš dalies suvertus vėrinio fragmentus. Pasak jos, vienas karoliukas vedė prie kito, atskleisdamas trapią, katastrofą, laiką ir gamtos poveikį išgyvenusią liekaną.
Kol kas nėra žinoma, ar vėrinyje liko ženklų, galinčių padėti nustatyti jo savininką. Vis dėlto tikėtina, kad žmogus, kuriam jis priklausė, per tragediją žuvo kartu su kitais keleiviais.
Per dešimtmečius žuvusiųjų kūnai palaipsniui suiro, tačiau kai kurie asmeniniai daiktai, tokie kaip šis vėrinys, išliko.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą