Vasarą Lietuvos pajūryje smarkiai išaugus poilsiautojų skaičiui, surenkamų atliekų kiekis padidėja daugiau nei trečdaliu. Vis dėlto atliekų tvarkytojus labiausiai stebina ne perpildyti konteineriai, o nepaisomos elementarios rūšiavimo taisyklės: maisto atliekoms skirtose talpyklose randama baldų, o pakuočių konteineriuose – maišų su nebegaliojančiais maisto produktais.
Ekspertų manymu, daugiau atsakomybės galėtų prisiimti ir nuomojamų būstų savininkai. Jie kaip pavyzdį pateikia Austrijoje taikomą praktiką, kai poilsiautojai palieka depozitą, o netinkamai tvarkę atliekas jo neatgauna.
„Vasarą pajūryje ir kitose kurortinėse vietovėse matome keistą paradoksą: žmonės atvyksta ilsėtis, bet dalis jų elgiasi taip, lyg rūšiavimo taisyklės atostogų metu nebegaliotų“, – sako aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ tvarumo projektų vadovė Veslava Rakštė.
Anot jos, netinkamas atliekų išmetimas sukelia daugiau problemų nei vien didesnį konteinerių užpildymą. Į vieną srautą patekusios netinkamos atliekos gali užteršti ir tas pakuotes, kurios dar būtų tinkamos perdirbti. Pavyzdžiui, į plastiko konteinerį patekę maisto likučiai sugadina dalį jo turinio.
Kurortuose atliekų kiekis šokteli kelis kartus
Didžiausias mišrių komunalinių atliekų augimas vasarą fiksuojamas kurortuose. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) duomenimis, Neringoje birželį surenkama 161,8 tonos tokių atliekų, nors sausį jų būna 55,9 tonos. Palangoje šis kiekis per tą patį laikotarpį išauga nuo 515,68 iki 1127,96 tonos.
KRATC atstovas pastebi, kad vietos gyventojų ir turistų elgesys skiriasi. Rudenį, kai poilsiautojų srautai sumažėja, kurortuose pagerėja ir atliekų rūšiavimo kokybė.
Viena opiausių vasaros problemų – maisto atliekų rūšiavimas. Poilsiautojai jas atskiria ne visada, o į šiai kategorijai skirtus konteinerius išmeta ir visiškai netinkamus daiktus.
KRATC direktorius Tomas Danisevičius pasakoja, kad maisto atliekų konteineriuose randama stiklinių butelių, konservų skardinių, šašlykinių, palapinių ir sėdmaišių. Jo teigimu, ypač sunku suprasti, kaip per maždaug 30 cm pločio konteinerio angą bandoma įkišti net metro pločio baldą.
Konteinerių pakanka, tačiau taisyklių paisoma ne visada
Atliekų tvarkytojai teigia, kad paplūdimiuose ir kurortinėse teritorijose atliekų surinkimo infrastruktūra pastaraisiais metais gerėja. KRATC vadovas nurodo, kad Melnragės ir Girulių automobilių stovėjimo aikštelėse pastatyti penkių konteinerių blokai. Juose atskirai galima išmesti mišrias, maisto, plastiko, popieriaus ir stiklo atliekas. Tokia pati infrastruktūra įrengta Palangos ir Neringos gyvenamosiose zonose.
„Visuose Lietuvos kurortuose yra vienoda ir nauja atliekų surinkimo infrastruktūra. Šiek tiek netvarkos šalia konteinerių dar būna, bet iš esmės situacija gerėja“, – sako T. Danisevičius.
Tačiau vien konteinerių skaičiaus nepakanka – rūšiavimo rezultatus pirmiausia lemia žmonių įpročiai. Lietuvoje pakuočių atliekų konteineriuose priemaišos sudaro apie 40 proc., todėl atliekas tampa sudėtingiau išrūšiuoti ir perdirbti.
Pagrindinė taisyklė, pasak specialistų, yra paprasta: plastiko, popieriaus ir stiklo konteineriuose turi atsidurti pakuotės, o ne visi daiktai, pagaminti iš atitinkamos medžiagos.
„Viena dažniausių klaidų – manyti, kad į plastiko konteinerį galima mesti viską, kas pagaminta iš plastiko. Ten randame plastikinių laistymo žarnų, žaislų, o poilsiautojai pajūryje neretai į plastiko konteinerius sumeta suplyšusius pripučiamus čiužinius, sulūžusius gultus ar kėdes. Tačiau į šiuos konteinerius turi keliauti tik pakuotės“, – aiškina „Ecoservice“ atstovė.
Plastikiniai gaminiai dažnai gaminami iš skirtingų plastiko mišinių, todėl jų ne visada galima perdirbti kartu su pakuotėmis. Į pakuočių srautą patekę tokie daiktai jį užteršia, apsunkina rūšiavimą ir gali sumažinti perdirbti tinkamų atliekų kiekį.
Jeigu atliekos netelpa pro konteinerio angą, jų nereikėtų grūsti jėga. Tokius daiktus būtina nuvežti į didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelę.
Nuomotojams siūloma prisiimti didesnę atsakomybę
T. Danisevičius teigia, kad atliekų kiekį pajūryje labiausiai lemia orai. Šiltais ir saulėtais savaitgaliais prie jūros atvyksta daugiau žmonių, todėl daugiau atliekų patenka ir į tvarkymo sistemą.
Per šventes ir ilguosius savaitgalius ypač padaugėja pakuočių. Jūros šventės metu konteineriuose aptinkama prekybininkų paliktų kartono ir plastiko pakuočių, todėl šiemet planuojama išbandyti rūšiavimo salas – specialius konteinerius, skirtus prekybininkams.
Prie rūšiavimo gerinimo galėtų prisidėti ir būstų nuomotojai. KRATC vadovo teigimu, kai kurie savininkai, taupydami vietą automobiliams ar kepsninėms, rūšiavimo konteinerius paslepia arba jų nenaudoja.
T. Danisevičius pasakoja, kad Austrijoje poilsiautojams buvo paaiškinta, kur mesti skirtingas atliekas, taip pat paprašyta sumokėti 80 eurų depozitą. Jei svečiai būtų nesilaikę nustatytos tvarkos, užstatas būtų likęs būsto savininkei. Jo manymu, panaši sistema galėtų būti svarstoma ir Lietuvoje.
„Ecoservice“ atstovė šiai idėjai pritaria, tačiau pabrėžia, kad poilsiautojams Lietuvos kurortuose taip pat būtina suteikti aiškią informaciją.
Nuomojamų būstų savininkai galėtų pateikti trumpas instrukcijas, kur nurodyta artimiausių konteinerių vieta, paaiškinta, ką mesti į plastiko, stiklo, popieriaus, maisto ir mišrių atliekų talpyklas, taip pat kur palikti užstato pakuotes ar didelius nereikalingus daiktus.
V. Rakštė primena, kad Europos Sąjunga kelia vis didesnius atliekų tvarkymo reikalavimus. Iki 2030 m. valstybės turės paruošti pakartotinai naudoti arba perdirbti 60 proc. komunalinių atliekų, o pakuočių atliekų perdirbimo tikslas sieks 70 proc. Šių rodiklių nebus įmanoma pasiekti vien pastačius daugiau konteinerių – į juos turi patekti tinkamai išrūšiuotos atliekos.
Specialistės teigimu, kurortuose rūšiavimas neturėtų priklausyti vien nuo poilsiautojo nuojautos. Atvykę žmonės dažnai nežino vietinių taisyklių ar artimiausių konteinerių vietos, todėl informacija turėtų būti pateikiama ten, kur jie apsistoja.
Aiškios instrukcijos, kelios šiukšliadėžės virtuvėje ir priminimas atliekas palikti tvarkingai gali būti veiksmingesni už dar vieną įspėjimą prie perpildyto konteinerio. Norint, kad po sezono pajūryje maisto atliekų talpyklose neatsidurtų šašlykinės, atsakomybę turi prisiimti ir poilsiautojai, ir būstų savininkai.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
