Pasieniečių vado Rustamo Liubajevo sprendimas trauktis iš pareigų tapo politinių diskusijų objektu. Opozicijos konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia neabejojantis, kad generolas atsistatydino ne savo valia. Jo vertinimu, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas taip esą atveria kelią valdantiesiems palankiems tarnybų vadovams. Prezidentūra tokią versiją atmeta ir tvirtina nematanti politinio susidorojimo požymių, o priežastis pasitraukti esą yra rimta.
Konservatorių lyderis įsitikinęs, kad vadas buvo spaudžiamas
R. Liubajevas pasienyje tarnavo daugiau nei tris dešimtmečius, o Valstybės sienos apsaugos tarnybai vadovavo septynerius metus. Jo pasitraukimas sukėlė klausimų, ar sprendimas nebuvo priimtas dėl politinio spaudimo.
L. Kasčiūnas pareiškė esąs tikras, kad R. Liubajevas buvo priverstas atsistatydinti. Vidaus reikalų ministras M. Katelynas tai neigia ir sako, kad generolas pasitraukė savo iniciatyva, tačiau opozicijos lyderis ministro paaiškinimu netiki.
M. Katelynas pabrėžė, kad prie R. Liubajevo sprendimo neprisidėjo ir jog tai buvo paties vado apsisprendimas.
Prezidentūra teigia nematanti politinio susidorojimo požymių
Prezidentūra atmeta kalbas apie susidorojimą su R. Liubajevu ir sako nematanti jokių ženklų, kad toks procesas būtų vykęs. Pasak jos atstovų, rimtas yra pats incidentas, kai VSAT nuo visuomenės ir politikų nuslėpė informaciją apie nelegalių migrantų užpultus pareigūnus. Vėliau paaiškėjo ir daugiau aplinkybių apie pasienietį, kurį nelegalūs migrantai sumušė bei bandė nusitempti į tunelį.
Prezidento patarėjas Marius Česnulevičius teigė, kad apie jokį susidorojimą iki šiol nebuvo jokių indikacijų. Jo vertinimu, būtina kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir išsamiai išsiaiškinti, kas įvyko, kad tokia situacija nepasikartotų, o visų incidento dalyvių sveikata ir gyvybė būtų apsaugotos.
Kad pasienio saugumas nėra vien Lietuvos vidaus politinis klausimas, rodo ir Latvijos pavyzdys. Šioje šalyje, netoli sienos su Baltarusija, buvo aptiktas tunelis, kuriuo nelegalūs migrantai mėgino patekti į Latviją. Į pasienį nuvykęs Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius apžiūrėjo tvorą, stebėjimo sistemas ir statomą gynybos liniją.
E. Rinkevičius pabrėžė, kad sabotažo, sabotažinių veiksmų ir įvairių provokacijų daugėjimas nėra galima ateities grėsmė – tai, pasak jo, vyksta jau dabar. Todėl Latvija esą turi būti pasirengusi bet kokiam scenarijui.
Latvijos pasieniečiai nurodė, kad tuneliu nelegalūs migrantai pasinaudojo tik kartą. Grupė buvo sulaikyta per pirmąjį bandymą patekti į šalį.
Ar viena klaida gali nubraukti septynerių metų darbą?
L. Kasčiūnas pripažįsta, kad liepą VSAT padarė rimtą klaidą, tačiau mano, jog vienas nesėkmingas atvejis neturėtų paneigti viso R. Liubajevo darbo laikotarpio, ypač per nelegalios migracijos krizę.
Konservatorių lyderis priminė, kad būtent R. Liubajevo vadovavimo metu Aliaksandro Lukašenkos režimas pradėjo iki šiol besitęsiančią nelegalios migracijos krizę, kai migrantai buvo stumiami į Lietuvą. Tuo metu, pasak jo, siena buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką.
Profesinės sąjungos vadovas Vitalijus Jagminas teigė, kad generolo pasitraukimas savaime neišspręs esminių problemų ir gali tapti tik išoriniu, arba estetiniu, pokyčiu. Jo vertinimu, sunkumai VSAT yra gilesni.
Pasieniečių profesinė sąjunga kalba apie ilgai besitęsiančias sistemos problemas. V. Jagminas pabrėžė, kad tarnybos vadovas turi rūpintis visa sistema ir imtis pokyčių, tačiau iki šiol vis dar diskutuojama apie būtinybę keisti darbo tvarkas.
Profsąjungos atstovų teigimu, neveikia ne tik atskiros grandys, bet ir visa sistema. Liepą kilęs konfliktas tarp pasieniečių ir nelegalių migrantų esą parodė, kad tarnyboje stringa vidinė komunikacija – apie incidentą žinojo ir konkrečios užkardos vadovybė.
