Nors šiemet Lietuvoje bendras sergamumas erkiniu encefalitu yra mažesnis nei pernai, Santaros klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gintarė Šostakaitė pastebi daugiau sunkių ligos atvejų. Į Reanimacijos skyrių patenka komos ištikti, sutrikusios sąmonės, savarankiškai kvėpuoti ir valgyti negalintys pacientai.
Pasak medikės, šiemet Reanimacijos skyrius, palyginti su praėjusiais metais, buvo užpildytas vien erkinio encefalito pacientais. Daugiau sunkių ir vidutinio sunkumo ligos formų pastebima ir Infekcinių ligų skyriuje. G. Šostakaitė teigė, kad visi šiemet Reanimacijos skyriuje dėl sunkios erkinio encefalito formos gydyti pacientai nuo šios ligos nebuvo pasiskiepiję.
Specialistai primena, kad liga iš pradžių gali atrodyti kaip paprastas peršalimas ar gripas, tačiau vėliau ji gali pažeisti centrinę nervų sistemą. Todėl svarbu atpažinti simptomus, žinoti galimas pasekmes ir pasirūpinti prevencija.
Erkės aktyvios ne tik šiltuoju metų laiku
Erkinio encefalito sezonas Lietuvoje paprastai prasideda pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Aktyviausias erkių laikotarpis trunka nuo birželio iki spalio.
Tačiau dėl šylančio klimato erkės gali išlikti aktyvios ir žiemą, kai oro temperatūra siekia 5–7 °C. Tad užsikrėsti galima praktiškai ištisus metus. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros specialistai ragina apsvarstyti skiepą.
Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius yra pabrėžęs, kad erkinis encefalitas gali paveikti bet kokio amžiaus žmones. Jo teigimu, vienintelė veiksminga priemonė, padedanti išvengti sunkių ligos padarinių, yra prevencija.
Visa Lietuva patenka į endeminę erkių platinamų ligų zoną, todėl nepasirūpinus apsauga rizika užsikrėsti išlieka gana didelė.
Pirmieji požymiai gali būti apgaulingi
Erkinio encefalito simptomai ne visada iš karto leidžia įtarti šią infekciją. Pirmieji negalavimai dažniausiai pasireiškia praėjus 5–8 dienoms po erkės įsisiurbimo. Maždaug 5 dienas gali laikytis neaiškios kilmės karščiavimas.
Pradinėje ligos stadijoje žmogus gali jausti raumenų ir galvos skausmus, nuovargį, jėgų stoką bei bendrą silpnumą. Šie požymiai primena įprastą virusinę infekciją.
Po pirmosios simptomų bangos dažnai būna maždaug savaitę trunkantis tariamas pagerėjimas. Tuo metu virusas dauginasi, o jam išplitus ir pažeidus centrinės nervų sistemos neuronus prasideda antroji ligos stadija.
Tuomet gali atsirasti labai stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimai, mieguistumas ir net paralyžius.
Maždaug trečdaliui persirgusiųjų gali išlikti ilgalaikiai padariniai: nuolatiniai galvos skausmai, svaigimas, miego, atminties ir koordinacijos sutrikimai, elgesio pokyčiai, lėtinis nuovargis bei padidėjęs dirglumas. Retais atvejais išlieka ir paralyžius.
Dėl šių pasekmių kai kuriems žmonėms tampa sudėtinga atlikti net įprastus kasdienius veiksmus. Dėl paralyžiaus ar stipraus skausmo jiems gali prireikti pagalbos valgant ar tvarkantis buityje.
