Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad Lietuvai įsigyti finansinių sunkumų turinčios Latvijos nacionalinės oro linijų bendrovės „airBaltic“ akcijų būtų neracionalu ir labiau paremta emocijomis nei ekonominiu pagrindu.
Ministro vertinimu, dabartinėmis valstybės finansinėmis sąlygomis dešimčių ar net šimto milijonų eurų investicija į „airBaltic“ nebūtų pagrįsta. Jo teigimu, šių lėšų reikia gynybai, kelių infrastruktūrai, atlyginimams, mokykloms ir gydymo įstaigoms.
J. Taminskas sakė, kad tapti bendrovės dalininku ir matyti Lietuvos vėliavėlę ant lėktuvo uodegos gali būti malonu emociškai, tačiau mokėti už tai tokius pinigus šiuo metu nebūtų teisinga.
Ministras taip pat nesieja „airBaltic“ sprendimo sumažinti dalies skrydžių iš Lietuvos apimtis su bendrovės finansinėmis problemomis. Pasak jo, skrydžių tvarkaraščius keičiantis sezonui koreguoja visos oro linijos – tarp jų „Wizz Air“, „Ryanair“ ir LOT.
J. Taminskas teigė, kad politiniai oponentai bando į vieną temą sujungti du atskirus reiškinius ir skrydžių pokyčius aiškina „airBaltic“ finansine padėtimi. Jis atkreipė dėmesį, kad žiemos sezonu bendrovė atsisakė skrydžio į Berlyną, tačiau tuo pat metu atidarė papildomą reisą į Šveicariją, kur vyksta slidinėjimo sezonas.
Ministro įsitikinimu, Lietuvos susisiekimą geriausiai stiprintų skrydžių krypčių ir vežėjų įvairovė.
Vienai aviakompanijai pasikliauti būtų rizikinga
J. Taminskas pabrėžė, kad kuo daugiau bendrovių skraidins iš Lietuvos, tuo lengviau būtų užtikrinti skrydžių tęstinumą vienai iš jų pasitraukus iš rinkos.
Jo teigimu, visos rinkos sutelkimas į vieną bendrovę būtų nesaugus, nes dėl geopolitinių ar finansinių aplinkybių Lietuva galėtų apskritai likti be skrydžių. Ministras teigiamai įvertino tai, kad iš Lietuvos skraido Suomijos „Finnair“, Lenkijos LOT ir kitos oro linijos: vienai bendrovei nutraukus reisą, jį gali perimti kita.
Lietuvai, pasak ministro, ypač svarbu turėti skrydžių į pagrindinius Europos oro uostus, vadinamuosius „hub’us“, ir kuo daugiau jungiamųjų reisų. J. Taminskas teigė, kad pagal jungiamąjį susisiekimą Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungos šalių.
ELTA anksčiau skelbė, kad finansinių sunkumų patirianti „airBaltic“ kitų Baltijos šalių vyriausybėms buvo pasiūliusi įsigyti dalį bendrovės akcijų. Šią savaitę Rygoje su Latvijos kolega situaciją ketina aptarti ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Metinėje ataskaitoje „airBaltic“ nurodė, kad, įvertinusi 2025 m. finansinius rezultatus ir rinkos sąlygas, sustabdė planuotą viešą akcijų platinimą ir šiuo metu nelaiko jo galimu kapitalo šaltiniu 2026-iesiems.
Nors bendrovė tikisi geresnių veiklos ir komercinių rezultatų, prognozuojama, kad 2026 m. ji dirbs su neigiamu laisvu pinigų srautu. Dabartiniais skaičiavimais, šio žiemos sezono veiklai finansuoti gali prireikti papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos.
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas pirmadienį pareiškė, kad „airBaltic“ nemokumas būtų blogiausias sprendimas Latvijai. Jis teigė, kad jo vadovaujama Vyriausybė darys viską, jog bendrovė išsilaikytų, ir neatmetė valstybės pagalbos galimybės, tačiau pabrėžė, kad būtinos ir privačios investicijos.
Praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė 44,337 mln. eurų nuostolių – 2,7 karto mažiau nei 2024 metais. Bendrovės apyvarta per metus padidėjo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų.
