Jungtinių Valstijų bendra valstybės skola pirmą kartą peržengė 40 trln. dolerių ribą – tai atitinka maždaug 34,26 trln. eurų. Tokius duomenis trečiadienį paskelbė JAV vyriausybė.
Skola didėja sparčiau, nei buvo numatyta anksčiau. Prie augimo iš dalies prisidėjo prezidento Donaldo Trumpo įvesti ir vėliau atšaukti muitai.
Iždo departamento duomenimis, antradienio darbo dienos pabaigoje negrąžintos viešosios skolos suma siekė 40 trln. dolerių. Šis rodiklis viršijo ankstesnę Kongreso biudžeto tarnybos prognozę, pagal kurią iki 2026-ųjų fiskalinių metų pabaigos bendras JAV skolinimasis neturėjo pasiekti keturių dešimčių trilijonų.
Skolos augimas vyksta tvyrant susirūpinimui dėl infliacijos, karo Artimuosiuose Rytuose ir didėjančių vyriausybės išlaidų. Dėl to brangsta skolinimasis. Antradienį ilgalaikių JAV iždo obligacijų pajamingumas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2007 metų – rinkos vertino didesnį kainų spaudimą, siejamą su karu Irane, ir nerimavo dėl JAV biudžeto deficito.
Augant pajamingumui, JAV vyriausybei tenka refinansuoti skolą mokant didesnes palūkanas – tokių lygių nebuvo nuo laikotarpio prieš 2008-ųjų pasaulinę finansų krizę.
Vis dėlto trečiadienio rytą JAV iždo departamentas ėmėsi veiksmų ilgalaikių obligacijų rinkai stabilizuoti. Po šių priemonių obligacijų pajamingumas sumažėjo.
JAV federalinės valdžios biudžetas yra deficitinis, todėl administracija skolinasi pinigų įvairiems įsipareigojimams, tarp jų – karo išlaidoms ir mokesčių mažinimui, finansuoti.
Brookingso instituto biudžeto ir mokesčių ekspertė Jessica Riedl teigė, kad JAV vyriausybės deficitinis kursas jau kurį laiką laikomas netvariu. Ji pažymėjo, jog pastaraisiais metais šalies deficitas siekė apie 2 trln. dolerių, arba maždaug 1,71 trln. eurų, net taikos ir ekonominės gerovės laikotarpiu.
Anksčiau finansų rinkoms nerimą keldavo 3–4 proc. BVP siekiantis deficitas, tačiau dabar šis rodiklis priartėjo prie 6–7 proc. BVP. Pasak J. Riedl, tai rinkose sukėlė dar didesnį susirūpinimą.
Didžiausia grėsmė – ateityje
Analitikai pabrėžia, kad nėra vieno konkretaus skolos ir BVP santykio, kuris automatiškai sukeltų krizę. Nors 40 trln. dolerių riba turi simbolinę reikšmę, daugelis ekonomistų svarbiausiu rodikliu laiko visuomenės turimą skolą.
J. Riedl teigimu, tokios ribos vis dėlto veikia kaip psichologiniai orientyrai ir įspėja finansų rinkas iš naujo įvertinti didėjančio įsiskolinimo riziką.
„Bipartisan Policy Center“ fiskalinės politikos direktorius Calebas Quakenbushas sakė, kad federalinis skolinimasis smarkiai išaugo per 2007–2009 metų recesiją, o dar labiau padidėjo vyriausybei reaguojant į COVID-19 sukeltą ekonomikos nuosmukį.
AFP jis teigė, kad Kongresas ir JAV administracija „prasmingu ar tvariu būdu“ neišsprendė didėjančių biudžeto išlaidų problemos. C. Quakenbushas taip pat įspėjo dėl neapibrėžtumo, kurį kelia dabar stebimas „precedento neturintis skolinimosi lygis“.
Jo vertinimu, obligacijų rinkos krizės atveju JAV susidurtų su dideliais iššūkiais. Tačiau net ir tokiai krizei neįvykus, šalies gali laukti didesnės skolinimosi išlaidos vartotojams bei įmonėms, o tai slopintų ekonomikos augimą.
Iždo sekretorius Scottas Bessentas anksčiau buvo iškėlęs tikslą sumažinti JAV biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
