Populiarus buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas išryškėjo kaip galimas prezidento Volodymyro Zelenskio varžovas. Vis dėlto jo netikėtas raginimas surengti naujus rinkimus iškart sulaukė kritikos iš įvairių politinių stovyklų, praneša „Politico“.
Antradienio vakarą paskelbtame vaizdo įraše M. Fedorovas kreipėsi į visuomenę ir iškėlė klausimus, kurie, kaip jis pats suprato, turėtų sulaukti didelio dėmesio. Tai buvo vienas atviriausių iššūkių V. Zelenskiui Ukrainos vidaus politikoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios.
Kritikavo korupciją ir sprendimų priėmimą
M. Fedorovas teigė, kad korupcija trukdo Ukrainai siekti karo tikslų. Jis taip pat kritikavo V. Zelenskio administracijoje, kurioje pats dirbo nuo 2026 m. sausio iki liepos vidurio, esą pernelyg centralizuotą ir nepakankamai skaidrų sprendimų priėmimą.
Tačiau daugiausia reakcijų sulaukė jo pareiškimas, kad Ukrainai reikėtų surengti naujus rinkimus. Kritikai priminė, jog karo padėties įstatymas rinkimų rengti neleidžia. Be to, karo metu tokį procesą būtų sudėtinga praktiškai įgyvendinti, o rinkimai, jų vertinimu, galėtų būti naudingi Rusijai ir suskaldyti visuomenę, kai valstybei būtina vienybė.
Aukšto rango V. Zelenskio administracijos pareigūnas, su „Politico“ kalbėjęs anonimiškai, atmetė priekaištus, kad prezidentas turėtų viešai pagrįsti savo sprendimus dėl personalo.
Pasak jo, prezidentas neprivalo visuomenei aiškinti sprendimų, susijusių su pareigūnų skyrimu, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Šaltinis pabrėžė, kad V. Zelenskis turi teisę spręsti, ką skirti gynybos ministru ir ką iš pareigų atleisti.
Rinkimai per Rusijos atakas sukėlė abejonių
Valstybės pareigūnas taip pat skeptiškai įvertino rinkimų rengimo galimybę tuo metu, kai Ukrainą krečia pražūtingos Rusijos atakos.
Šią situaciją jis sarkastiškai apibūdino siūlydamas pirmiausia palaukti, kol baigsis dar viena masinė Rusijos balistinių raketų ataka, ir tik tada eiti balsuoti.
Ukrainos rinkimų stebėsenos organizacijos OPORA vadovė Olha Aivazovska atkreipė dėmesį į praktinius sunkumus. Ji teigė, kad egzistuoja „šimtai scenarijų ir būdų“, kuriais Rusija galėtų sutrikdyti rinkimų procesą.
Ukrainos parlamento narys iš opozicinės liberalios partijos „Holos“ ir Valstybės valdymo komiteto vicepirmininkas Romanas Lozynskis perspėjo, kad raginimas surengti rinkimus gali itin smarkiai suskaldyti visuomenę.
Jo teigimu, tokie rinkimai valstybei nesuteiktų nieko pozityvaus, o visuomenė turėtų ne džiaugtis galimybe balsuoti po karo, bet išgyventi iki to laiko. R. Lozynskis pabrėžė, kad žmonės supranta, jog rinkimai karo metu būtų naudingi priešui, ir perspėjo, kad tai galėtų virsti „karu visų prieš visus“.
Rinkimų karo metu nenorėtų ir vienas protestuotojų judėjimo lyderių, karo veteranas Dmytro Koziatysnkis. Jis taip pat baiminasi, kad rinkimų procesas suskaldytų visuomenę ir paveiktų karo eigą.
Politinė klaida gali pakenkti pačiam M. Fedorovui
„Politico“ vertinimu, raginimas rengti rinkimus gali ne sustiprinti M. Fedorovo politines perspektyvas, o atsigręžti prieš jį patį.
Ukrainos temomis dažnai rašantis ekonomistas Timothy Ashas leidiniui teigė, kad buvęs ministras padarė „neįtikėtiną politinio sprendimo klaidą“. Anot jo, ši pozicija ateityje galėtų būti panaudota prieš M. Fedorovą, jei jis nuspręstų siekti prezidento posto.
„Politico“ taip pat nurodo, kad V. Zelenskis tebėra plačiai palaikomas kaip karo meto lyderis.
Po atleidimo iš gynybos ministro pareigų liepos mėnesį M. Fedorovas tapo galimu V. Zelenskio konkurentu. 35-erių politikas visuomenėje susikūrė palankų įvaizdį dėl lyderystės Ukrainai sėkmingai pritaikant naujas technologijas – nuo kibernetinių atakų iki dronų, darančių žalą Rusijai.
Po jo atleidimo kilo protestai. Tūkstančiai žmonių reikalavo grąžinti M. Fedorovą į gynybos ministro pareigas arba kad V. Zelenskis tinkamai paaiškintų tokio sprendimo priežastis.
