Profesionalaus sporto pradžia ne visada būna suplanuota ir nuo pat pirmos dienos susijusi su svajone laimėti medalį. Kartais sporto šaką parenka tėvai, į treniruotę pakviečia draugai, o kai kurių atletų gyvenimą pakeičia visiškas atsitiktinumas. Olimpietė irkluotoja Viktorija Senkutė, daugkartinis Lietuvos rekordininkas bėgikas Giedrius Valinčius ir profesionali MMA kovotoja Ernesta Kareckaitė papasakojo, kaip prasidėjo jų kelias į aukštus rezultatus.
„Sportland“ pranešime žiniasklaidai sportininkai taip pat prisiminė pirmąsias treniruotes ir paaiškino, kaip, augant meistriškumui, keitėsi jų reikalavimai sportinei aprangai bei įrangai.
MMA kovotoja E. Kareckaitė su sportu susipažino dar baseine. Šešerių metų Ernesta jau dalyvavo pirmosiose plaukimo varžybose, o šią sporto šaką lankė 11 metų. Į kovos menus ją atvedė atsitiktinis susidomėjimas: vienas pažįstamas parodė kelis smūgius, o Ernesta internete pradėjo žiūrėti dabartinio trenerio Igno Baryso vaizdo įrašus. Netrukus ji nutarė išbandyti MMA treniruotę gyvai. Praėjus vos mėnesiui paauglei tapo aišku, kad plaukimą ji nori iškeisti į kovos menus.
E. Kareckaitė sako dėl šio sprendimo nesigailinti. Kartu su mama ir treneriu ji svarstė, kad vienu metu sportuoti dviejose šakose ir visavertiškai savęs realizuoti nepavyks, todėl pasirinko MMA. Nors toks sprendimas mamą nustebino, pati sportininkė juo labai džiaugiasi.
Olimpinių žaidynių prizininkė V. Senkutė į irklavimą taip pat pateko netikėtai. Vaikystėje ji išmėgino futbolą, lengvąją atletiką ir įvairias mokyklines sporto rungtis, tačiau paauglystėje sulaukė paprasto pasiūlymo: per irklavimo varžybas palaikyti valtis ir už tai gauti 20 litų.
Po šio darbo iš arti pamačiusi irklavimą, V. Senkutė beveik iškart paskambino būsimai trenerei ir atėjo išbandyti šios sporto šakos. Pirmasis įspūdis ją taip sužavėjo, kad irklavime ji liko. Šią vasarą olimpietė iškovojo Europos vicečempionės titulą.
Vidutinių nuotolių bėgikas G. Valinčius vaikystėje manė, kad jo vieta – krepšinio aikštelėje. Tačiau pasikartojančios čiurnos traumos rodė, kad ši sporto šaka jam netinka. Į bėgimą Giedrių paskatino vyresnės sesers pavyzdys.
Matydamas, kaip sesuo greitai ir ilgai bėgioja, jis panoro išbandyti tą patį ir paprašė jos supažindinti su treneriu. Vėliau sportuodamas G. Valinčius suprato, kad jį labiausiai domina ne konkreti šaka, o žmogaus atletiškumas ir jo galimybių ribos. Šis susidomėjimas jį nuvedė į sporto fiziologijos studijas ir trenerio darbą.
Karjeros pradžioje teko tenkintis tuo, ką pavykdavo gauti
Visi trys atletai sutaria, kad tinkama apranga ir sporto priemonės padeda siekti geresnių rezultatų. Vis dėlto karjeros pradžioje nė vienas neturėjo tokios įrangos, kokios reikia šiandien. G. Valinčius prisipažįsta, kad jo pirmoji varžybinė apranga dabar kelia šypseną.
Pirmosiose varžybose jis bėgo apsivilkęs krepšinio aprangą ir avėdamas senus trenerio duotus startukus. Tuo metu į tai niekas pernelyg nekreipė dėmesio. Dabar sportininkas avalynę laiko svarbiausiu sporto atributu: seka naujausias batų technologijas, mėgsta išbandyti skirtingus modelius ir turi daugiau nei 15 porų, kurias treniruotėse kaitalioja. Pasak jo, skirtinga avalynė nevienodai paskirsto krūvį raumenims ir padeda išvengti traumų.
V. Senkutės sportinės aprangos pradžioje taip pat parūpindavo trenerė arba atiduodavo vyresnės sportininkės. Šiandien irkluotoja didesnį dėmesį skiria kokybiškiems bėgimo bateliams, o treniruotėse ant vandens – apsaugai nuo saulės.
Kadangi treniruotėse daug laiko praleidžiama saulėje ir vandenyje, jai būtini galvos apdangalas ir kokybiški akiniai. Taip pat svarbios riešinės, padedančios irklus tvirtai laikyti rankose.
E. Kareckaitės pirmieji metai kovos sporte aprangos požiūriu buvo panašūs. Radusi vieną patinkantį sportinį drabužį, ji treniruotėse jį vilkėdavo beveik kasdien. Dabar aprangai kovotoja skiria gerokai daugiau dėmesio, nes ji svarbi ne tik fiziniam patogumui, bet ir psichologiniam pasirengimui.
Didžiausią reikšmę jai turi pirštinės, kojų apsaugos, kapa ir sportinės liemenėlės – šie daiktai turi būti patogūs, gerai priglusti ir netrukdyti susitelkti į treniruotę. Svarbūs ir marškinėliai, tamprės bei šortai. Tamprėms E. Kareckaitė ypač reikli: ji vertina konkrečią medžiagą, ilgį ir spalvą, todėl tinkamų drabužių pasirinkimas užtrunka. Kovoms ir treniruotėms skirta apranga, jos teigimu, gerokai skiriasi nuo laisvalaikio drabužių.
Pirmiausia reikia tiesiog pradėti
Šių sportininkų istorijos parodo, kad pradėti reguliariai sportuoti nebūtina turint profesionalią įrangą ar išsamų pasirengimo planą. Vis dėlto „Sportland“ atstovas Deividas Maconka pabrėžia, kad net pirmuosiuose etapuose verta pasirūpinti pagrindiniais dalykais, leidžiančiais judėti patogiai ir nesiblaškyti dėl diskomforto.
Anot jo, pradžiai nereikia profesionalaus inventoriaus, tačiau tinkama avalynė ir patogi apranga gali palengvinti pirmuosius žingsnius. Kai drabužiai nevaržo judesių, nespaudžia ir yra pritaikyti konkrečiai veiklai, sportuoti maloniau. Tai ypač reikšminga tuomet, kai tik formuojamas įprotis judėti: gera pirmoji patirtis gali paskatinti sugrįžti į antrą ir trečią treniruotę bei atrasti sporto malonumą.
V. Senkutė sportinę aprangą vertina ir kaip galimybę pažvelgti į save kitaip. Kaip nauji drabužiai moksleiviui prieš rugsėjo 1-ąją gali reikšti naujo etapo pradžią, taip sportinė apranga gali tapti aktyvesnio gyvenimo būdo dalimi. Tačiau, jos teigimu, svarbiausias išlieka ne įvaizdis, o pats sportas.
E. Kareckaitė taip pat mano, kad motyvaciją kartais paskatina visai paprasti dalykai – patogūs bėgimo bateliai ar mėgstamo sportininko marškinėliai. Jei sportinė apranga patinka ir su ja žmogus gerai jaučiasi, atsiranda daugiau noro eiti į treniruotę. Kovotoja tai apibendrina paprastai: patogūs bėgimo bateliai gali paskatinti norėti bėgti.
G. Valinčius priduria, kad nauji drabužiai ar avalynė ilgalaikės motyvacijos nesukuria, tačiau gali suteikti nedidelį postūmį, pavyzdžiui, po atostogų sugrįžti į treniruotes. Ilgalaikis noras sportuoti turi kilti iš kitų priežasčių, bet patogi ir pasitikėjimo suteikianti apranga kartais padeda apsiauti batelius ir žengti pro duris.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
