Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno įsakymu iki metų pabaigos pratęsus sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad Lietuva galimas grėsmes vertina rimtai ir jų prevencijai ruošiasi iš anksto.
Ministras ketvirtadienį žurnalistams sakė neketinantis atskleisti operacinių detalių, tačiau patikino, kad valstybė imasi išankstinių veiksmų, atsižvelgdama į galimus pavojus.
Saugomiems objektams – kariuomenės parama
M. Katelynas lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintųjų gamtinių dujų terminale „Independence“. Šis objektas yra tarp tų, kuriuos saugo Viešojo saugumo tarnyba (VST).
VST vadovas Viktoras Grabauskas nurodė, kad kai kurių objektų apsauga šiuo metu stiprinama pasitelkiant kariuomenę. Jo teigimu, kariai tam tikrose vietose atlieka konkrečias funkcijas ir savo pajėgumais padeda VST pagal šios tarnybos poreikius. Detalesnės vykdomos užduotys neviešinamos.
V. Grabauskas taip pat pasakojo, kad tarnyba turi priemonių aptikti skrendančius dronus. Be to, disponuojama radijo bangų slopintuvais, kurie gali būti panaudoti prieš bepiločius orlaivius.
Žvalgyba skelbė apie galimas Rusijos provokacijas
ELTA primena, kad R. Kaunas rugpjūčio pradžioje pranešė apie Lietuvos žvalgybos turimą informaciją, jog Rusija svarsto galimas provokacijas Baltijos regione. Tarp galimų scenarijų buvo minimos atakos prieš kritinę infrastruktūrą.
Ministro teigimu, tokioms operacijoms galėtų būti naudojami ukrainietiški dronai, siekiant sudaryti vadinamosios „svetimos vėliavos“ operacijos įspūdį.
Dar liepos pabaigoje, pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, strateginių objektų apsauga Lietuvoje buvo sustiprinta neribotam laikui. Tarp saugomų vietų nurodomi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“, transformatorių pastotė Alytaus rajone ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Vėliau infrastruktūros apsaugos sustiprinimas buvo pratęstas iki rugpjūčio 19 dienos, o Krašto apsaugos ministro įsakymu sustiprinta apsauga pratęsta iki metų pabaigos.
Pastaruosius kelis mėnesius Baltijos šalyse ir Suomijoje taip pat buvo fiksuojami oro erdvės pažeidimai, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus.
Ukrainos kariuomenei tęsiant bepiločių orlaivių atakas prieš Rusijos teritoriją, Kremlius kaltina Baltijos šalis esą jos leidžia savo teritoriją strategiškai naudoti Ukrainos rengiamoms karinėms operacijoms.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
