Intensyvios Ukrainos dronų atakos Rusijos teritorijos gilumoje ir degantys logistikos objektai dar labiau spaudžia Maskvos ekonomiką. Tačiau ekspertas Alvydas Medalinskas įspėja, kad Vakarų kalbos apie pasirengimą gynybai tik iki 2030 metų gali būti pavojingos. Tokie pareiškimai, jo vertinimu, Kremlių gali paskatinti veikti anksčiau, todėl Rytų Europos valstybės ir Lietuva turi nebeatidėliodamos stiprinti savo pasirengimą.
Apie tai TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjosi Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas.
Per tris paras Maskvos sritis sulaukė itin intensyvių dronų atakų. Savaitgalį sudegė pagrindinis logistikos centro „Wildberries“ sandėlis, o vieną naktį į regioną atskrido daugiau nei 600 Ukrainos dronų.
Pasak A. Medalinsko, toliau tikėtinos abipusės atakos – tai karas, kuriame abi pusės bando smogti viena kitai. Nors nedaugelis Vakarų ir NATO valstybių būtų pasirengusios tokiai kovai, Ukraina, jo teigimu, pasižymi tam reikalingu ryžtu. Kartu būtina pripažinti, kad ir Rusija nusiteikusi tęsti tokio pobūdžio kovą.
Ekspertas Ukrainos padėtį palygino su dviejų kalavijais susirėmusių karžygių kova: Rusijos „kalavijas“ yra ilgesnis, o Ukraina turi trumpesnį. Be to, Rusija turi ir skydą, o Ukraina neturi pakankamos apsaugos nuo balistinių raketų. Būtent tai, jo vertinimu, yra viena didžiausių Ukrainos problemų.
Rusijos grasinimai Vakarų Europai – ne vien tušti žodžiai?
Rusija vis konkrečiau grasina Vakarų Europai – pirmiausia Vokietijai, vėliau ir Jungtinei Karalystei. A. Medalinsko teigimu, Kremlius atidžiai stebi padėtį NATO valstybėse ir pačiame aljanse.
Bet koks nesutarimas arba mažesnis Jungtinių Valstijų indėlis į Europos gynybos sistemą gali tapti paskata Rusijai imtis veiksmų. V. Putinui esą būtina kur nors pademonstruoti pergalę, nes šiuo metu jis neatrodo toks stiprus, kokį nori save parodyti. Todėl, eksperto manymu, Ukrainoje rengiami itin brutalūs smūgiai.
Vokietijos žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija apie neva rengiamą NATO veiksmų planą Rusijos puolimo prieš Baltijos regioną atveju. Šie planai, kaip teigiama, viešinami sąmoningai, kad Kremlius žinotų galimas aljanso reakcijas.
A. Medalinskas mano, kad tokio plano paskelbimas gali veikti kaip atgrasymo priemonė. Vis dėlto jį stebina Vakaruose nuolat minimos konkrečios datos. Jei V. Putinas išgirsta, kad Europa iki 2029 ar 2030 metų bus pasirengusi atlaikyti galimą Rusijos puolimą, nėra jokios garantijos, kad jis lauks iki to laiko – smūgis gali būti suduotas anksčiau.
Lietuvai siūlo mokytis ne tik iš Ukrainos
Nors Ukrainos veiksmai daro žalą Rusijos ekonomikai, V. Putinas gali mėginti pulti NATO dar nepasibaigus karui Ukrainoje. Ekspertas pripažįsta, kad Rusijos ekonomikos problemos yra didelės ir suirutė joje reali, tačiau Maskva vis dar gali sulaukti pagalbos iš Indijos, Kinijos ir kitų valstybių. Nors tai daro poveikį Rusijos žmonėms, vien to gali nepakakti, kad šalis atsisakytų agresyvių planų.
Jo teigimu, svarbu įvertinti, ar Europos Sąjungos biurokratija sugebės sukurti dronų sieną, kuri apsaugotų ir rytinį NATO flangą. Taip pat lieka klausimas, ar V. Putinas bus įtikintas, kad įsiveržimas į NATO šalis Rusijai reikštų ne pergalę, o galutinį pralaimėjimą.
A. Medalinskas atkreipė dėmesį ir į Lietuvą. Virš šalies praskridęs dronas, jo manymu, galėjo tapti paskata rimčiau pasirūpinti civiline sauga. Iki šiol atskiros institucijos ėmėsi pavienių veiksmų, tačiau bendro požiūrio, pasak eksperto, trūko.
Lietuva, jo vertinimu, turi perimti ne tik Ukrainos, bet ir Suomijos patirtį. Suomija laikoma itin atsparia valstybe, todėl A. Medalinskas abejoja, ar V. Putinas šiandien apskritai svarstytų apie jos puolimą. Lietuva taip pat privalo pati būti pakankamai stipri ir pasirengusi.
Kalbant apie Vakarų pasirengimą, esą negalima apsiriboti Vokietija ar Jungtinėmis Valstijomis – būtina vertinti ir tai, ką padarė pati Lietuva. Ekspertas ragina mažinti vidinius politinius konfliktus, stiprinti valdžios, opozicijos ir visuomenės susitarimą bei nepolitikuoti gynybos ir civilinės saugos klausimais.
Visą pokalbį galima išgirsti aukščiau esančiame vaizdo įraše.
