KARŠTOS NAUJIENOS
Aktualijos

Slaugos limitas skelia politikus į dvi stovyklas: vieni nori jį naikinti, kiti siūlo trumpinti iki 2 mėnesių

Rinkimams besiruošiantys konservatoriai siūlo atsisakyti ligoninėse taikomo 120 dienų slaugos limito. Jų teigimu, slaugos trukmę reikėtų nustatyti pagal paciento sveikatos būklę, o ne pagal iš anksto numatytą dienų skaičių. Opozicija taip pat ragina sukurti sistemą, kad slaugos ar globos reikalingiems žmonėms nereikėtų vaikščioti iš vienos įstaigos į kitą – paslaugos esą turėtų būti organizuojamos vieno langelio principu. Valdantieji atkerta, kad konservatoriai tokius pokyčius galėjo įgyvendinti tuo metu, kai patys buvo valdžioje.

Netrukus 82-ąjį gimtadienį minėsianti Irena gydoma Kelmės ligoninės Slaugos skyriuje. Nors jos namai yra netoli ligoninės, moteris kol kas į juos grįžti negali.

Irenos sesuo Elena pasakojo, kad moteriai nesėkmingai atlikta klubo sąnario operacija, todėl ji dabar nevaikšto.

Artimuosius neramina galimos tūkstantinės išlaidos

Elena palankiai vertina ligoninės medikų priežiūrą ir tikisi, kad sesers būklė pagerės tiek, jog ji galės atsistoti. Vis dėlto pagal dabar galiojančią tvarką ligonių kasos paciento slaugą ligoninėje apmoka ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Jei per šį laiką Irena nepradės vaikščioti, šeimai teks spręsti, kur ir kas ją prižiūrės toliau. Artimuosius gąsdina tai, kad tokia priežiūra gali kainuoti tūkstančius eurų. Elena teigė, jog sprendimas dar nepriimtas ir šeima kol kas nežino, ką darys.

Su panašia situacija susiduria ne tik Irenos artimieji. Kelmės ligoninės Slaugos skyriaus vedėjas Mindaugas Alfredas Čiučiulka aiškino, kad kai kuriems garbaus amžiaus pacientams, turintiems kelias ligas ar įsisenėjusių sveikatos problemų, 120 dienų nepakanka. Pasak jo, ypač tai aktualu regionuose.

Medikams kartais tenka išleisti pacientą namo net tada, kai jam dar reikalinga pagalba, nes baigiasi politikų nustatytas slaugos laikotarpis. Skyriaus vedėjas pasakojo, kad artimųjų reakcijos būna skirtingos: vieni atsisako paciento pasiimti, kiti kaltina medikus tuo, kad šie jo neišgydė.

120 dienų riba buvo nustatyta siekiant taupyti ligonių kasų lėšas, nes vieno mėnesio slauga kainuoja tūkstančius eurų.

Konservatoriai siūlo sprendimą patikėti gydytojui

Opozicijoje esantys konservatoriai teigia, kad slaugos trukmę turėtų nustatyti gydytojas, įvertinęs konkretaus žmogaus būklę. Apie tai jie kalbėjo spaudos konferencijoje, surengtoje konservatorių būstinėje.

Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė pabrėžė, kad nepagydoma liga sergančiam žmogui negalima nustatyti termino, per kurį jis privalo mirti. Jos teigimu, būtina užtikrinti ir orią gyvenimo pabaigą.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis laikosi priešingos pozicijos. Jis svarsto ne ilginti, o trumpinti ligoninėje teikiamos slaugos laiką – iki dviejų mėnesių. Vėliau pacientų priežiūra, ministro teigimu, galėtų būti perkeliama į IPP teikiamas paslaugas, tai yra paliatyviosios pagalbos skyrius.

Konservatoriai taip pat siūlo sukurti bendrą skaitmeninę platformą, kurioje būtų galima matyti laisvas slaugos ir globos vietas bei eiles. Žmogui pakaktų pateikti vieną prašymą, o specialistai įvertintų, kokios pagalbos reikia, ir ją suorganizuotų.

I. Ruginienė teigė, kad tokiu atveju žmonėms nereikėtų atskirai tvarkyti dokumentų slaugai, vėliau dar kartą kreiptis dėl globos ir laukti papildomus du mėnesius. Ji taip pat išreiškė viltį, kad šiam siūlymui pritars konservatoriai ir visa opozicija.

Slaugytojams siūloma padėti ir robotais

Konservatoriai siūlo ligoninėse įsteigti visą parą budinčio slaugytojo etatą. J. Sejonienė nurodė, kad toks darbuotojas galėtų atlikti žaizdų tvarstymo, vaistų leidimo, stomų ir kateterių priežiūros darbus, kuriems būtina kvalifikuota slauga.

Ministras į tai atsako, kad slaugytojų jau dabar trūksta, todėl svarbiau sudaryti sąlygas jiems daugiau padėti gydytojams. Konservatoriai mano, kad dalį slaugytojų darbo galėtų perimti robotai.

Seimo narė, konservatorė Paulė Kuzmickienė teigė, kad robotai slaugos srityje jau naudojami ne tik Japonijoje, bet ir Europoje, pavyzdžiui, Danijoje bei Nyderlanduose.

Kelmės ligoninės Slaugos skyriaus vedėjas į tokį pasiūlymą žvelgia skeptiškai. Jis sakė, kad vietoj robotų galėtų būti naudojamos specialios slaugos lovos su integruotais tualetais ir prausimosi įranga, kurią galima valdyti nuotoliniu būdu.

Tiek konservatoriai, tiek valdantieji įstatymų projektus dėl slaugos ketina pateikti Seimui rudenį. Vis dėlto valdančiųjų siūlomi pokyčiai, jeigu jiems būtų pritarta, visiškai įsigaliotų tik 2029 metais.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?