Sparčiai didėjantis krašto apsaugos finansavimas neužtikrina, kad kariuomenė ginkluotę ir karinę įrangą gaus laiku. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, jog įsigijimų sistema nespėja prisitaikyti prie augančių poreikių, o neįvykusių pirkimų dalis per dvejus metus išaugo 2,5 karto.
Auditorių vertinimu, sprendimai turėtų būti priimami greičiau. Pirkimus lėtina tiek vidinės problemos – besikeičiantys prioritetai ir finansavimo galimybės, neatnaujinami pajėgumų plėtros planai, ilgas derinimas, specialistų trūkumas, silpna pirkimų stebėsena ir fragmentiškas projektų valdymas, – tiek išorinės aplinkybės. Tarptautinėje rinkoje auga ginkluotės paklausa, gamintojai turi ribotus pajėgumus, o gamyba ir tiekimas užtrunka ilgai. Dėl to dalis kariuomenės poreikių įgyvendinama vėliau, nei buvo numatyta.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžė, kad gynyboje laikas yra ne mažiau svarbus išteklius nei pinigai. Jos teigimu, išaugęs neįvykusių pirkimų skaičius ir mėnesius trunkantis sprendimų derinimas stabdo kariuomenės plėtrą, todėl būtina keisti ne tik teisinį reguliavimą, bet ir šalinti vidines sistemos kliūtis.
Neįvyksta daugiau nei pusė pirkimų
Audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis padidėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. 2025 metais. Pirkimai žlugo dėl pasikeitusių poreikių, neparengtų operacinių reikalavimų, laiku nepateiktų tiekėjų pasiūlymų arba perkančiajai organizacijai per didelių ir nepriimtinų kainų.
Procesus taip pat ilgina derinimas su ministerijos padaliniais bei patariamosiomis grupėmis. 42 proc. analizuotų pirkimų atvejų šis etapas truko nuo 30 iki 374 dienų. Tuo metu rekomenduojama, kad visas tarptautinis pirkimas užtruktų ne ilgiau kaip 180–240 kalendorinių dienų.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad Gynybos resursų taryba ir Ginkluotės ir karinės technikos grupė praktiškai priima sprendimus, nors teisės aktuose joms nesuteikti savarankiški įgaliojimai. Be to, jų nariai, dalyvaujantys pirkimuose, nedeklaruoja privačių interesų. Tai kelia galimo šališkumo ir neskaidrumo riziką.
Gynybos resursų agentūrai trūksta specifinių žinių ir karinės kvalifikacijos turinčių darbuotojų. Šią problemą, Valstybės kontrolės teigimu, lemia nerezultatyvios specialistų atrankos ir karininkų rotacija.
2023–2025 metais agentūra, naudodamasi Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme numatytomis išimtimis, sudarė 62 ginkluotės ir karinės įrangos sutartis. Bendra jų vertė siekė beveik 3,4 mlrd. eurų – tai sudarė 48 proc. visų tokių sutarčių ir 40 proc. bendros jų vertės. Išimtys buvo taikytos teisėtai.
Vertinant įprastus ginkluotės viešuosius pirkimus, esminių teisės pažeidimų, galėjusių pakeisti pirkimų rezultatus, nenustatyta. Vis dėlto kontrolė buvo nepakankama: didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimų rasta 38 proc. pirkimų, tai yra aštuoniuose iš 21 analizuoto atvejo.
Pasirengimo stadijoje pirkimų vykdytojai neretai neatlieka rinkos tyrimų arba jų tinkamai neužfiksuoja. Dėl to kyla rizika, kad valstybės lėšos bus suplanuotos netinkamai.
Auditas taip pat parodė, kad net ir skubiais atvejais po Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo pirkimo pradžios tekdavo laukti nuo keliolikos dienų iki pusantrų metų.
Trūkumų nustatyta ir vykdant sutartis. Informacija apie sudarytas sutartis bei jų pakeitimus ne visada buvo paskelbiama laiku, o kai kurios sutartys kurį laiką vykdytos neturint privalomų banko garantijų ar laidavimo raštų. Tai kėlė grėsmę valstybės finansinei apsaugai.
13 iš 16 pajėgumų plėtojami pagal senus planus
Nors kariuomenės pajėgumai stiprinami siekiant išvystyti diviziją, 13 iš 16 su ginkluotės įsigijimais susijusių pajėgumų vis dar plėtojami pagal anksčiau parengtus planus. Nėra nustatyta, kokį lygį kiekvienas pajėgumas turi pasiekti ir per kiek laiko, taip pat nefiksuojamas dabartinis jų išvystymo lygis.
Valstybės kontrolė rekomenduoja gerinti įsigijimų stebėseną ir projektų valdymą. Dėl fragmentiško šio valdymo taikymo analizuotuose projektuose nebuvo rengiami įgyvendinimo planai, o sprendimai priimami neįvertinus visos projekto vertės – amunicijos, infrastruktūros ir ginkluotės gyvavimo ciklo išlaikymo sąnaudų.
Tankų „Leopard 2 A8“ projekto pavyzdys rodo tokio planavimo pasekmes. Įvertinus visas jau sudarytas ir planuojamas sutartis, jo vertė padidėjo 33 proc. Valstybės kontrolės teigimu, neįtraukus visų susijusių išlaidų sunkiau tiksliai planuoti finansavimą, valdyti rizikas ir sklandžiai įgyvendinti projektą.
Numatytas 730 dienų aprūpinimo terminas
Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Krašto apsaugos ministerijai, Gynybos resursų agentūrai ir Lietuvos kariuomenei. Vienas pagrindinių siūlomų pokyčių – nustatyti, kad nuo kariuomenės poreikio patvirtinimo iki jo patenkinimo praeitų ne daugiau kaip 730 kalendorinių dienų.
Šis rodiklis turėtų padėti įvertinti ne tik atskirų procedūrų trukmę, bet ir visos įsigijimų sistemos gebėjimą laiku aprūpinti kariuomenę.
KAM rekomenduota atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimančių subjektų kompetencijas bei atsakomybę, taip pat nustatyti derinimo tvarką ir terminus. Siekiama, kad galutinius sprendimus priimtų tik įgalioti subjektai, o derinimas truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas.
Ministerija įsipareigojo tobulinti pirkimų efektyvumo vertinimą ir nustatyti atskirus ginkluotės bei karinės įrangos pirkimų rodiklius, įskaitant pirkimus pagal įstatymų išimtis. Siekiama sumažinti neįvykusių pirkimų dalį iki 20 proc., o bent 80 proc. pirkimų atlikti per rekomenduojamą terminą.
KAM taip pat rekomenduota inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad kilus nacionalinio saugumo grėsmėms, mobilizacijos ar karo atvejais ginkluotę būtų galima įsigyti operatyviau. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžti asmenys, galintys daryti įtaką pirkimų rezultatams, ir jiems taikomos interesų konfliktų prevencijos bei kontrolės priemonės.
Didelės svarbos projektų pradžioje ketinama nustatyti visą jų vertę, įtraukiant ne tik ginkluotės ar įrangos kainą, bet ir infrastruktūros, amunicijos, eksploatavimo bei kitas gyvavimo ciklo sąnaudas. Planuojama įdiegti nuolatinę projektų stebėseną: 100 proc. didelės svarbos projektų turėtų būti valdoma pagal nustatytus reikalavimus, o bent 80 proc. įgyvendinta laiku, visa apimtimi ir neviršijant biudžeto.
Gynybos resursų agentūra numato stiprinti pirkimų kontrolę ir atsekamumą, dokumentuoti rinkos analizę, tikrinti neįprastai mažų kainų pagrįstumą bei nustatyti aiškias neskelbiamų derybų taisykles. Taip pat būtų galima sutartį pasiūlyti kitam tiekėjui, jei pirkimo laimėtojas neužtikrintų tinkamo jos įvykdymo. Siekiama, kad reikalavimus atitiktų bent 80 proc. patikrintų pirkimų.
Lietuvos kariuomenė įsipareigojo atnaujinti visų pajėgumų plėtros planus, nustatyti dabartinį ir siektiną jų išvystymo lygį bei rodiklius, leidžiančius įvertinti konkrečių pirkimų įtaką bendrai karinių pajėgumų pažangai.
Numatyta, kad iki 2030 metų 80 proc. pajėgumų turės nustatytą siektiną išvystymo lygį, o 95 proc. pajėgumų bus faktiškai pasiekę iki 2030-ųjų suplanuotą pažangos lygį.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
