KARŠTOS NAUJIENOS
Aktualijos

Kasčiūnas įspėja: Lietuvos kritinės infrastruktūros apsaugai vien dabartinių pajėgumų nepakanka

Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Lietuvos kariuomenė dalį įsigyjamos technikos panaudos pagrindais turėtų perduoti Vidaus reikalų ministerijos struktūroms, ypač Viešojo saugumo tarnybai (VST). Jo vertinimu, tai padėtų geriau saugoti kritinę infrastruktūrą.

Penktadienį „Žinių radijui“ L. Kasčiūnas sakė, kad kariuomenė įrangą perka savo reikmėms, tačiau turėtų ja dalytis su VST, kuri taip pat vykdo su gynyba susijusias užduotis, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą.

Politikas ypač išskyrė kovai su bepiločiais orlaiviais skirtas priemones. Jis paragino vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrus kartu įvertinti, kuri kariuomenės įsigyjama technika galėtų būti pritaikyta VST poreikiams.

L. Kasčiūno teigimu, dabartinis kritinės infrastruktūros apsaugos lygis Lietuvoje nėra pakankamas, ypač atsižvelgiant į galimas grėsmes iš oro. Jo turima informacija leidžia teigti, kad šioje srityje reikia papildomų pastangų, kad galimi pavojai būtų atremiami dar prieš jiems pasireiškiant.

Konservatorių lyderis pažymėjo, kad Rusijai toliau didinant eskalaciją kritinė infrastruktūra ir strateginiai objektai gali tapti potencialiais taikiniais. Jis taip pat minėjo žvalgybos informaciją apie galimas Rusijos diversijas ar „svetimos vėliavos“ operacijas prieš Baltijos šalis ir Lenkiją.

Anot L. Kasčiūno, vien VST pajėgumų tokio masto objektams apsaugoti gali nepakakti, todėl būtina glaudesnė sąveika su Lietuvos kariuomene. Jo nuomone, objektų apsaugai turi būti skiriami ne tik kariai, bet ir kariuomenės technika, kuri technologiniu požiūriu yra pažangesnė už Vidaus reikalų ministerijos sistemoje naudojamas priemones.

Kalbėdamas apie bepiločių orlaivių keliamą pavojų, politikas pabrėžė, kad būtinos ir jų aptikimo bei atpažinimo, ir neutralizavimo priemonės. Vienas būdas – radioelektroninė kova, kai dronas slopinamas arba suklaidinamas, kitas – kinetinis poveikis, kai jis sunaikinamas fiziškai.

L. Kasčiūno vertinimu, Lietuva vis dar turi spragų abiejose šiose srityse. Todėl, jo teigimu, oro gynyba turėtų būti stiprinama ne tik kariuomenėje, bet ir tiesiogiai saugant kritinę infrastruktūrą.

Kritikuoja planuojamą oro gynybos sistemą

L. Kasčiūnas taip pat sukritikavo dabartinės Vyriausybės planuojamą daugiasluoksnę oro gynybos sistemą. Jo manymu, net visiškai įgyvendintas dabartinis planas neužtikrintų visapusiškos Lietuvos miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugos.

Politikas teigė, kad šis planas galėtų pagerinti grėsmių stebėjimą ir aptikimą, tačiau neleistų apsaugoti visų miestų bei kritinės infrastruktūros objektų. Todėl jis ragina ministrą pirmininką pavesti krašto apsaugos ministrui dar kartą įvertinti prioritetus ir daugiau dėmesio skirti oro gynybai bei Lietuvos „dangaus skydo“ kūrimui.

L. Kasčiūnas taip pat sakė, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su ekspertais yra parengę kelių metų planą, kuriame numatoma, kaip galėtų būti kuriamas Lietuvos oro gynybos skydas.

Strateginių objektų apsauga sustiprinta neribotam laikui

ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paskelbė, jog Lietuvos žvalgyba turi informacijos apie Rusijos svarstomas galimas provokacijas Baltijos regione. Vis dėlto sprendimas dėl tokių veiksmų dar nepriimtas, o tiksli jų data nėra žinoma.

Ministro teigimu, Kremlius svarsto galimas atakas prieš Baltijos regiono kritinę infrastruktūrą. Tokioms operacijoms Rusija galėtų panaudoti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju būtų siekiama sudaryti įspūdį, kad veiksmus įvykdė ne Rusija, o kita valstybė – tai vadinama „svetimos vėliavos“ operacija.

Reaguodama į informaciją apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva neribotam laikui sustiprino strateginių objektų apsaugą.

Į sustiprintos apsaugos sąrašą įtrauktas suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?