Žmonės, kuriems onkologinė liga diagnozuojama nesulaukus 50 metų, priskiriami jauno amžiaus pacientams. Tokie atvejai vadinami ankstyvos pradžios onkologija (angl. early-onset cancer).
Guzelį krūtyje aptiko pati
47 metų šiaulietė Neringa į gydytojus kreipėsi užčiuopusi krūtyje guzelį. Kadangi jis neskaudėjo, moteris iš pradžių svarstė, kad galbūt nieko rimto nenutiko. Vis dėlto atlikti tyrimai patvirtino onkologinę ligą – tokios diagnozės Neringa nesitikėjo.
Moteris pasakoja, kad sunkiausia buvo suvaldyti emocijas. Didžiausią sukrėtimą jai sukėlė ne pati diagnozė, o baimė dėl būsimo gydymo.
Gydymas 47-erių moteriai buvo skiriamas kartą per savaitę: pirmiausia taikyta chemoterapija, vėliau atlikta operacija. Nuo diagnozės praėjus dvejiems metams, Neringa vis dar vartoja vaistus.
Gydymo metu ji jautėsi gana neblogai. Situaciją taip pat palengvino iš anksto pasirūpinta finansine apsauga onkologinės ligos atveju.
Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE“ Lietuvos filialo vyr. rizikos vertintojas Rimgaudas Staigis, minėdamas Tarptautinę jaunimo dieną, atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros nereikėtų nukelti į vėlesnį amžių. Onkologinė liga gali tapti dideliu išbandymu, o gydymas kartais užtrunka ne vienerius metus. Tuo metu žmogui gali kilti ne tik sveikatos, bet ir finansinių sunkumų.
Nors apie kritines ligas galvoti nemalonu, jų riziką, pasak R. Staigio, verta įvertinti iš anksto ir finansiniu saugumu pasirūpinti dar būnant sveikiems.
Jaunesniems pacientams dažniausiai nustatomos kelios ligos
Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoja onkologė chemoterapeutė Vaida Gedaminienė teigia, kad jaunesniems nei 50 metų žmonėms dažniausiai diagnozuojami storosios ir tiesiosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio bei skydliaukės vėžys.
Krūties vėžys vis dažniau nustatomas ir jaunesnėms, 30–40 metų nesulaukusioms moterims. Gimdos kaklelio vėžio rizika glaudžiai susijusi su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), o skydliaukės vėžys yra viena dažniausių jaunų moterų onkologinių diagnozių.
V. Gedaminienė pažymi, kad prevencinės onkologinių ligų programos dažniausiai skirtos vyresniems žmonėms, nes nemažai ligų vystosi lėtai, o rizika su amžiumi didėja. Tačiau tai nereiškia, kad prevencija svarbi tik sulaukus nustatyto amžiaus – sveikus įpročius reikėtų pradėti formuoti kuo anksčiau.
Gydytoja rekomenduoja nerūkyti, saikingai vartoti alkoholį, būti fiziškai aktyviems, išlaikyti sveiką kūno svorį ir saugotis žalingo saulės poveikio. Taip pat svarbu dalyvauti pagal amžių skirtose prevencinėse programose ir pastebėjus neįprastus kūno pokyčius kreiptis į gydytoją.
Specialistės teigimu, anksti nustačius ligą ir pasitelkus šiuolaikinius gydymo būdus, dalį onkologinių susirgimų galima sėkmingai išgydyti. Kitais atvejais ligą įmanoma ilgai kontroliuoti ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Diagnozė priverčia keisti gyvenimo planus
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro ir Vėžio koordinavimo centro vadovė prof. dr. Jelena Rascon pabrėžia, kad labai jauname amžiuje nustatyta onkologinė liga paveikia savęs ieškojimo ir asmenybės formavimosi laikotarpį.
Susirgus tenka atidėti planus bei svajones ir visą dėmesį skirti ligai įveikti. Be to, jauni žmonės dažnai susiduria ir su nematomomis ligos pasekmėmis.
Pasak prof. dr. J. Rascon, gydymui pasibaigus jo poveikis gali išlikti kur kas ilgiau. Pasikeitusi fizinė būklė, kūno formos ar išvaizda, pavyzdžiui, randai, gali paveikti emocinę savijautą ir apsunkinti grįžimą į mokslus ar darbą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
