Lietuvoje diskutuojama, ką reiškia Vašingtono pateiktas lojalumo klausimynas ir kaip jis gali paveikti šalies santykius su Jungtinėmis Valstijomis bei amerikiečių karių dislokavimą. TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ situaciją įvertino politologas Linas Kojala.
Lietuva save laiko artima JAV sąjungininke: ji derino savo politiką, skyrė lėšų gynybai, investavo į amerikiečių karių priėmimą ir palaikė Jungtinių Valstijų poziciją Taivano klausimu. Todėl klausimynas kai kam gali atrodyti kaip antausis, tačiau L. Kojala ragino jį vertinti kitaip.
Jo teigimu, tai greičiau atspindi savitą prezidento Donaldo Trumpo administracijos diplomatinį veikimo būdą. Lietuva, politologo manymu, turėtų pasinaudoti galimybe raštu parodyti, kad yra NATO sąjungininkė, gerokai viršijanti prisiimtus įsipareigojimus. Šalis priima JAV karius ir užtikrina jiems geras sąlygas.
L. Kojala sakė pats matęs amerikiečių kariams Lietuvoje sudarytas sąlygas. Į jas daug investuota, o mūsų šalyje kariai gali ne tik tarnauti, bet ir treniruotis bei tobulėti. Lietuva taip pat remia JAV strateginę laikyseną daugeliu kitų klausimų, todėl atsakymus į klausimyną, pasak politologo, pateikti neturėtų būti sunku.
Nors Vašingtonas klausimyno turinio neviešina, L. Kojala mano, kad Lietuva jame pasirodys palankiai. Atsakyme bus galima išdėstyti argumentus, kuriuos JAV jau žino, ir siekti, kad šis procesas nebūtų vienkartinis. Lietuva taip pat tikisi daryti įtaką Vašingtone vykstančiai amerikiečių pajėgų Europoje peržiūrai ir galimiems jų dislokavimo pokyčiams.
JAV karių svarba Lietuvai
Birželį iš Lietuvos išvyko 1000 JAV karių, o šalyje liko keli šimtai. Naujos rotacijos kol kas nėra, todėl kyla klausimas, ar atsakymai į klausimyną galėtų padėti susigrąžinti daugiau amerikiečių karių.
Politologas pabrėžė, kad Lietuva negali vienašališkai nulemti JAV sprendimų. Vis dėlto ji turi padaryti viską, kas nuo jos priklauso – ne 100, o 120 procentų – ir tik tada vertinti platesnes tendencijas.
Amerikiečių pajėgų Lietuvoje dislokavimas glaudžiai susijęs su jų buvimu Lenkijoje. Šioje šalyje yra maždaug 10 000 JAV karių. Jei jų skaičius išliks arba didės, tikimybė, kad dalis šių pajėgų tam tikru metu bus dislokuota Lietuvoje, taip pat augs.
Ne mažiau svarbi ir Vokietija, kur veikia didelė JAV karinė bazė. Į ją šiuo metu investuojama šimtai milijonų eurų. Jei Vokietija išliks vienu pagrindinių JAV pajėgų Europoje atramos taškų, didės tikimybė, kad dalis amerikiečių karių atsidurs ir mūsų regione.
Tačiau, L. Kojalos vertinimu, pirmiausia Lietuva turi atlikti savo darbus. Jo teigimu, šiuo požiūriu šalis yra viena iš pirmūnių.
Kodėl atsakymai neturėtų supriešinti JAV partijų
Paklaustas, ar verta skubėti atsakyti į klausimyną, kuris visų pirma skirtas D. Trumpo administracijai, politologas sakė, kad Lietuvai nereikia „išradinėti dviračio“. Tikėtina, kad atsakyme bus pakartoti jau viešai skambantys argumentai.
Jo vertinimu, šie teiginiai neturėtų tapti skaldančiu veiksniu Jungtinėse Valstijose. Tiek demokratai, tiek respublikonai sutaria, kad NATO sąjungininkai turi daugiau išleisti gynybai, o Lietuva šioje srityje yra tarp lyderių.
Demokratai taip pat pritartų tam, kad Europos gynybai stiprinti svarbūs pirkimai iš JAV gynybos pramonės. Šiuo metu Lietuva, vertinant pagal įsigijimų vertę, maždaug penktadalį jų vykdo iš Jungtinių Valstijų.
L. Kojala pabrėžė, kad sudėtingoje geopolitinėje padėtyje esanti Lietuva demonstruoja lyderystę: ji ne tik prašo JAV pagalbos, bet pirmiausia daro tai, kas priklauso nuo pačios šalies. Todėl atsakymai neturėtų būti vertinami kaip pernelyg politiški ar suteikti Demokratų partijai pagrindo kritikuoti D. Trumpą.
Ar tai gali pakeisti NATO pobūdį?
Vertindamas grėsmę, kad NATO gali virsti ne kolektyvinės gynybos aljansu, o nuo JAV prezidento palankumo priklausančiu klubu, politologas pripažino didelę Amerikos svarbą Aljansui. NATO remiasi JAV saugumo garantijomis, logistika ir kitais pajėgumais. Be amerikiečių NATO būtų gerokai sunkiau vykdyti pagrindinę misiją – atgrasyti agresiją prieš Aljanso valstybes.
Vis dėlto, pasak L. Kojalos, per 1,5, beveik 2 antrosios D. Trumpo kadencijos metus, nepaisant aštrios retorikos NATO atžvilgiu ir kritikos sąjungininkams, JAV nepasitraukė iš Aljanso, drastiškai nesumažino karių skaičiaus Europoje ir nenutraukė žvalgybinės bei kitokios pagalbos Ukrainai.
Politologas tai vertina kaip ženklą, kad Europa reikalinga ir pačioms Jungtinėms Valstijoms. Todėl, jo manymu, radikaliausių sprendimų tikimybė nėra tokia didelė.
Visą pokalbį galima išgirsti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
