Nuvesti vaiką į darželį, jį apkabinti atsisveikinant ar ateiti į šventę pažiūrėti pasirodymo daugeliui tėvų atrodo savaime suprantama. Tačiau Ramunės Šidlauskaitės šeimai tai tapo sudėtingu iššūkiu. Vilnietė naudojasi neįgaliojo vežimėliu, o jos sūnų lankančiame darželyje nėra keltuvo, leidžiančio patekti į kai kurias patalpas.
Ramunė pasakojo, kad jos sūnus jau kelerius metus lanko Vilniaus Pašilaičiuose esantį „Gabijėlės“ darželį. Rinkdamasi ugdymo įstaigą ji sąmoningai ieškojo tokios, kuri būtų pritaikyta žmonėms su negalia.
Iš pradžių atrodė, kad tinkamą vietą jai pavyko rasti. Vis dėlto vaikui augant jis buvo perkeltas į kitą grupę, įsikūrusią kitame darželio pastate, antrajame aukšte. Dėl judėjimo negalios Ramunė pati ten patekti negali.
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, klausdamas, kodėl moteriai pažadėto keltuvo tenka laukti ne vienerius, o net trejus metus. Savivaldybė nurodė, kad darbai jau pradėti, o juos užbaigti planuojama 2026 metų rugsėjo 1 dieną.
Įstaigą rinkosi įvertinusi savo galimybes
Dar prieš sūnui pradedant lankyti darželį Ramunė domėjosi, kurios jos teritorijai priskirtos ugdymo įstaigos yra pritaikytos žmonėms su negalia. Kadangi ji juda neįgaliojo vežimėliu, darželis jai pasirodė tinkamas.
Vėliau paaiškėjo, kad senasis pagrindinis pastatas nėra pritaikytas neįgaliesiems, tačiau šalia jo esantis naujesnis priestatas tokius poreikius atitiko.
Prieš priimdama sprendimą Ramunė darželį aplankė, apžiūrėjo aplinką ir įvertino, ar galės į jį patekti. Tuo metu jai atrodė, kad rado prieinamą ugdymo įstaigą ir didesnių problemų nekils.
Moteris teigė ilgai nežinojusi, kad viena iš darželio dalių neturi keltuvo. Kadangi tai buvo pirmasis jos vaikas, su ugdymo sistemos tvarka ir vaikų perkėlimu į kitas grupes ji susidūrė pirmą kartą.
Vaikams augant jie perkeliami į grupes, pritaikytas jų amžiui ir poreikiams: jose parenkami tinkamesnio aukščio baldai, patogiau įrengiama aplinka.
Po pirmojo sūnaus perkėlimo sunkumų nekilo, nes toje pastato dalyje buvo liftas. Tačiau 2023 metais, vaiką perkėlus dar kartą, Ramunė sužinojo, kad nuo 2025 metų rugsėjo pati negalės jo palydėti į priešmokyklinę grupę.
Tada moteriai kilo klausimas, kaip ji galės nuvesti sūnų į grupę, pasiimti jį ar dalyvauti darželio gyvenime. Nuo to momento, pasak jos, ir prasidėjo sprendimo paieškos.
Ieškojo sprendimo kartu su darželio administracija
Ramunė pirmiausia kreipėsi į darželio administraciją ir direktorę. Kartu jos svarstė, kaip būtų galima išspręsti susidariusią padėtį. Abi sutiko, kad keltuvas iš esmės palengvintų situaciją.
Moteris pabrėžė, kad toks sprendimas būtų reikalingas ne tik jai. Ateityje įstaigą galėtų lankyti ir kiti vaikai, kurių tėvai turi negalią, todėl darželio prieinamumas būtų svarbus platesniam žmonių ratui.
Ramunei rūpėjo neapsiriboti vien savo problema – ji norėjo, kad visa įstaiga būtų pasiekiama visiems, o ne tik tam tikros jos patalpos. Todėl ji nusprendė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.
Prieinamumo tema moteriai buvo gerai pažįstama. Su ja ji susiduria ir kasdieniame darbe, be to, pati negalią turi nuo 2004 metų, todėl žinojo, kokie sprendimai galėtų būti reikalingi.
Prieš kreipdamasi į savivaldybę Ramunė išsiaiškino, ar pastate apskritai įmanoma įrengti keltuvą. Ji išmatavo erdves, jas įvertino, surinko duomenis, padarė nuotraukas ir susisiekė su aštuoniomis įmonėmis, galėjusiomis pateikti preliminarias keltuvo įrengimo kainas.
Atsakymus ji gavo iš keturių ar penkių įmonių. Visos patvirtino, kad techninių kliūčių keltuvui įrengti nėra, nors galutiniam įvertinimui reikėtų apžiūros vietoje. Turėdama šią informaciją Ramunė kreipėsi į savivaldybę.
Savo laiške ji išskyrė tris pagrindines problemas: prie pagrindinio įėjimo nėra panduso, nėra galimybės patekti į antrą aukštą, taip pat neįmanoma savarankiškai pasiekti aktų salės.
Šiuo metu Ramunė negali be pagalbos nueiti pas direktorę pasirašyti dokumentų, aplankyti sūnaus grupės ar stebėti jo pasirodymų aktų salėje.
Antrame aukšte esančią problemą, jos vertinimu, galėtų išspręsti liftas. O prie aktų salės ji siūlė įrengti „Flex Step“ laiptinį keltuvą. Iš išorės šis sprendimas atrodo kaip įprasti laiptai, tačiau prireikus jie transformuojasi į keltuvą.
Ramunė teigė, kad toks įrenginys neužimtų daug vietos, atrodytų estetiškai ir vaikų aplinkoje būtų saugesnis už kai kuriuos kitus galimus variantus. Šiuos pasiūlymus bei techninę informaciją ji pateikė savivaldybei kartu su oficialiu kreipimusi.
Projektas patvirtintas, tačiau laukimas tęsiasi
Iš pradžių Ramunė tikėjosi, kad situacija pajudės greitai. Savivaldybė atsakė operatyviai ir informavo, kad specialistai atvyks į vietą, įvertins aplinkybes bei ieškos tinkamiausio sprendimo.
Kreipimosi metu buvo 2023-ieji, o sūnus priešmokyklinę grupę pradėjo lankyti 2025 metais. Ramunė suprato, kad tokie darbai negali būti atlikti per vieną dieną, tačiau savivaldybės reakcija leido tikėtis, kad procesas vyks.
Aktyvaus tiesioginio bendravimo su savivaldybe, pasak jos, nebuvo daug. Daugiausia informacijos ji gaudavo iš darželio direktorės ir administracijos. Šios pranešdavo, kad specialistai jau lankėsi, vertino situaciją ir svarstė skirtingas keltuvų alternatyvas.
Ramunė taip pat teikė savo pastabas, nes kai kurie siūlyti variantai jai atrodė netinkami saugumo, estetikos ar funkcionalumo požiūriu. Vis dėlto ji matė, kad procesas vyksta.
Atvykdama pasiimti vaiko moteris ne kartą prie darželio pastebėjo keltuvų įrengimu užsiimančių įmonių automobilius. Tai jai leido manyti, kad sprendimas artėja.
Ramunė savivaldybei siūlė ir savo pagalbą – buvo pasirengusi bendradarbiauti, konsultuoti bei kartu ieškoti tinkamiausio varianto. Tačiau, jos teigimu, savivaldybės atstovai į šį pasiūlymą nesikreipė.
