Daugelis sodininkų pirmiausia ieško ant lapų ropojančių ar juos graužiančių kenkėjų, tačiau didelė grėsmė gali tūnoti dirvoje. Sodininkas Gediminas Cijūnaitis atkreipia dėmesį į grambuolių lervas, kurios pažeidžia augalų šaknis.
Kadangi didžiąją gyvenimo dalį šie kenkėjai praleidžia po žeme, juos aptikti nėra paprasta. Dažniausiai sodininkai pirmiau pastebi pasekmes: augalai pradeda skursti, vysti, o kai kuriais atvejais – žūsta.
Didžiausia žala padaroma po žeme
Pasak G. Cijūnaičio, vikšrai ir lapus graužiantys vabzdžiai paprastai tik sulėtina augalų augimą. Daug rimtesnių padarinių gali sukelti dirvoje gyvenantys kenkėjai, tarp jų – kurkliai ir grambuolių lervos.
Šie organizmai pažeidžia šaknų sistemą, todėl augalas nebegali tinkamai pasisavinti vandens ir maisto medžiagų. Dėl to jis ima silpti ir gali visiškai žūti. Kadangi šaknys yra gyvybiškai svarbios, jų pažeidimas dažnai būna pavojingesnis nei nugraužti lapai ar ūgliai.
Sodininkas įspėja nevertinti augalo problemos vien pagal jo išvaizdą. Kartais gali atrodyti, kad augalui stinga drėgmės ar trąšų, nors tikroji priežastis slepiasi dirvoje.
Nedirbami plotai sudaro palankesnes sąlygas kenkėjams
G. Cijūnaičio teigimu, kai kuriose vietovėse grambuolių lervų padaugėjo dėl didelių nedirbamos žemės plotų. Tarp tokių teritorijų jis mini Vilniaus apylinkes ir kitus rajonus.
Kai žemė reguliariai dirbama ir laikomasi sėjomainos, dalį lervų galima sunaikinti mechaniškai. Dirvos purenimas bei kiti žemės darbai sutrikdo jų natūralų vystymosi ciklą ir gali pristabdyti populiacijos augimą. Todėl tinkama agrotechnika, pasak specialisto, išlieka viena svarbiausių prevencinių priemonių.
Viena veiksmingiausių priemonių – nematodai
Kovodami su grambuolių lervomis sodininkai vis dažniau renkasi biologinius sprendimus, tarp jų – nematodus. Tai mikroskopiniai organizmai, patenkantys į kenkėjų organizmą ir juos sunaikinantys.
G. Cijūnaitis pasakoja, kad nematodai patenka į kurklių ar grambuolių lervų organizmą ir jais minta. Ši priemonė, jo teigimu, yra viena efektyviausių ir naudojama profesionaliuose ūkiuose.
Sodininkas pabrėžia, kad gamtoje egzistuoja organizmų pusiausvyra: vieni kenkia augalams, o kiti padeda kontroliuoti kenkėjų skaičių.
Natūrali pusiausvyra taip pat padeda apsaugoti augalus
Ilgalaikėje perspektyvoje, anot specialisto, svarbu ne tik naikinti kenkėjus, bet ir saugoti natūralią ekosistemos pusiausvyrą. Šią idėją atspindi biodinaminio ūkininkavimo principai, kai kuo daugiau procesų paliekama gamtos mechanizmams.
G. Cijūnaičio teigimu, tausojant gamtą pusiausvyra išlieka, todėl problemų kyla mažiau. Natūralūs procesai gali padėti išvengti masinio kenkėjų išplitimo, tad svarbu rūpintis ne vien pasekmių šalinimu, bet ir sveika bei subalansuota aplinka.
Ką galima padaryti, kad žala būtų mažesnė?
Pasak G. Cijūnaičio, reikėtų rūpintis gera augalų būkle ir tinkamai prižiūrėti dirvą. Reguliarus žemės dirbimas, sėjomaina, biologinės priemonės ir stiprūs augalai gali sumažinti kenkėjų daromą žalą.
„Augalai turi būti stiprūs ir sveiki. Tuomet jie tampa atsparesni įvairiems neigiamiems veiksniams“, – pabrėžia sodininkas.
Visiškai išvengti dirvoje gyvenančių kenkėjų gali būti sunku, tačiau nuosekli priežiūra ir prevencija leidžia jų žalą gerokai sumažinti. Kuo anksčiau pastebima problema ir pradedama ją spręsti, tuo daugiau galimybių išsaugoti augalus bei būsimą derlių.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
