Šulinio vandens saugumui įtakos daro aplinka, todėl jo kokybę specialistai pataria tikrinti reguliariai. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra skelbusi, kad nitratais ir nitritais gali būti užteršta apie 70 proc. Lietuvos šulinių. Dėl to vandenį rekomenduojama ištirti bent kartą per metus.
Šulinio priežiūrai būtinas ypatingas dėmesys
Šulinių savininkai raginami neapsiriboti vien vizualiu vandens įvertinimu – svarbu rūpintis pačiu šuliniu, periodiškai tikrinti vandens rodiklius ir įsitikinti, kad vandenį saugu vartoti.
Šulinys yra įrenginys, iš požeminių vandeningų sluoksnių imantis vandenį pirmoje vandeningoje zonoje. Įprastai tai žemėje iškasta arba išgręžta vertikali duobė, sutvirtinta rentiniu ar betoniniais žiedais ir uždengta dangčiu, kad į vidų nepatektų teršalai.
Lietuvos geologijos tarnyba pabrėžia, kad maždaug 20 metrų spinduliu aplink šulinį negalima plauti automobilių, girdyti gyvulių, skalbti ar skalauti drabužių. Į aplinką iš skalbiklių patenka fosfatai, todėl reikėtų vengti ir bet kokios kitos veiklos, galinčios užteršti vandenį.
Į gruntą, o vėliau ir į šulinį, gali patekti žemės ūkio trąšos, mėšlas, pūvančios gyvūninės ar augalinės liekanos. Vandens taršos priežastimi taip pat gali tapti netinkamai įrengta arba neprižiūrima nuotekų sistema. Šis vanduo naudojamas buityje ir geriamas.
Biržų ir Pasvalio regione, kur paplitusios gipsingos nuogulos, formuojasi sulfatinis požeminis vanduo. Sulfatų (SO₄²⁻) į jį gali patekti iš uolienų, pavyzdžiui, gipso, atmosferos kritulių, rūgščiųjų lietų, nuotekų, trąšų ir kitų taršos šaltinių. Sulfatų koncentracijai pasiekus 250–500 mg/l, vanduo gali įgauti kartų skonį.
Gruntinio vandens cheminę sudėtį keičia metų laikai, todėl skirtingu metu gali kisti ir šachtinių šulinių bei gręžinių vandens kokybė.
Jeigu pasikeitė geriamojo vandens skonis, kvapas ar spalva, taip pat vandens lygis, specialistai pataria nedelsiant atlikti papildomus tyrimus. LGT Laboratorijos vedėja yra pažymėjusi, kad kai kurie nepageidaujami junginiai neturi jokio išskirtinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl vien iš pojūčių spręsti apie vandens saugumą negalima.
Vandens kokybę parodo tik laboratoriniai tyrimai
LGT Laboratorijoje galima užsakyti išsamią cheminę vandens analizę arba ištirti atskirus cheminius elementus.
- Bazinės, pagrindinių rodiklių, analizės metu nustatomi nitritai, nitratai, amonis, bendros geležies kiekis, pH ir elektrinis laidumas.
- Atskirai galima patikrinti, ar nitritų, nitratų ir amonio koncentracijos neviršija nustatytų normų.
- Taip pat tiriami sulfatai, magnis, amonis ir vandens pH.
- Pasirinktinai galima nustatyti geležies, fosforo arba fosfatų kiekį.
Dėl konsultacijų galima kreiptis el. paštu [email protected] arba telefonu +370 670 73333.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
