Vasara netrukus baigsis, o mokiniai vėl grįš į mokyklas – pasipuoš uniformomis, pasiims kuprines ir Mokslo ir žinių dieną sveikins mokytojus. Tarp pirmokų ir dvyliktokų rankose dažnai bus galima išvysti kardelius.
Vieni šią tradiciją vertina palankiai, tačiau kiti mano, kad gėlių dovanojimas rugsėjo 1-ąją yra sovietmečio palikimas. Ar toks požiūris pagrįstas, naujienų portalas tv3.lt klausė etiketo žinovo, Seimo nario Armino Lydekos ir protokolo bei etiketo lektorės, „Raffine“ etiketo mokyklos įkūrėjos Emilijos Ždanovič-Pečkienės.
Vienas ekspertas kardelių su sovietine ideologija nesieja
Kardeliai, dar vadinami gladiolėmis, išsiskiria ilgais, kardus primenančiais žiedynais. Kasmet prieš rugsėjo 1-ąją šios gėlės prekybos vietose išperkamos itin greitai.
Jos siejamos su stiprybe, garbe, ištverme ir atkaklumu, todėl, kaip teigiama, tinkamai simbolizuoja pagarbą pedagogams.
A. Lydeka teigė nematantis nieko blogo, kai mokiniai rugsėjo 1-osios proga mokytojams dovanoja kardelius ar kitus žiedus. Jo vertinimu, tai jau daugelį metų gyvuojantis gražus pagarbos mokytojui gestas, todėl šios tradicijos nereikėtų interpretuoti kitaip.
Etiketo žinovas taip pat pabrėžė, kad kardeliai yra gražios, stilingos ir seniai žinomos gėlės, kurios periodiškai vėl tampa ypač populiarios. Jo nuomone, jų pavadinimas, siejamas su gladiatoriais ir narsiais kovotojais, dar labiau pabrėžia šių gėlių simboliką. Dėl to kardelius esą būtų keista sieti su sovietmečiu ar jo ideologija.
A. Lydeka teiginius apie gladioles kaip sovietinį palikimą pavadino pramanu. Jo manymu, istorijoje su sovietine ideologija labiau sietini raudoni gvazdikai – jie buvo dedami prie karių paminklų, o pionieriai juos nešdavo į mokyklas.
Kitų rūšių gėlių, pasak jo, nereikėtų dirbtinai sieti su konkrečiu istoriniu laikotarpiu.
Ekspertė: tradicija įsitvirtino sovietmečiu, bet tai nėra ideologijos simbolis
E. Ždanovič-Pečkienė į klausimą pažvelgė kitaip. Ji pabrėžė, kad gėlių dovanojimas yra vienas seniausių ir universaliausių pagarbos bei dėmesio gestų. Vis dėlto, jos teigimu, būtent kardelių dovanojimo rugsėjo 1-ąją tradicija susiformavo sovietmečiu.
Tačiau vien ši aplinkybė, anot jos, nereiškia, kad kardelių reikėtų atsisakyti. Šios gėlės žydi rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, todėl jų prieinamumas natūraliai lėmė populiarumą prasidedant mokslo metams.
Ekspertė aiškino, kad ne kiekvienas sovietmečiu išpopuliarėjęs dalykas tampa sovietinės ideologijos simboliu. Kaip pavyzdį ji pateikė baltąją mišrainę: ją valgantis žmogus tuo nedeklaruoja ištikimybės Sovietų Sąjungai. Lygiai taip pat „Hugo Boss“ kostiumas savaime nereiškia nacizmo palaikymo, nors įmonė nacistinės Vokietijos laikotarpiu gamino uniformas nacių organizacijoms.
Jos vertinimu, kardelių atvejis dar paprastesnis: šios gėlės buvo plačiai auginamos soduose, lengvai pasiekiamos ir žydėjo tinkamu metu. Todėl jos tapo Rugsėjo 1-osios gėlėmis. Tai veikiau sovietmečio kasdienybės, o ne ideologijos palikimas.
Etiketo požiūriu, E. Ždanovič-Pečkienės teigimu, svarbiausia ne konkreti gėlių rūšis, o dovanojimo tikslas, saikas ir būdas. Vienas kardelis ar nedidelė puokštė, vaiko įteikta mokytojui, yra pagarbos ir padėkos ženklas.
Ji rekomendavo gėles įteikti be transportavimui skirto popieriaus, žiedais į viršų, dešine ranka, žvelgiant mokytojui į akis ir ištariant kelis nuoširdžius žodžius.
Ekspertė pripažino, kad noras atsisakyti gėlių dėl jų sąsajų su sovietmečiu turi tam tikrą istorinį pagrindą. Vis dėlto toks požiūris gali nustelbti tikrąją gesto prasmę.
Jos manymu, problema atsiranda tuomet, kai gėlių dovanojimas tampa privalomas. Tad atsisakyti reikėtų ne pačių gėlių, o įsitikinimo, kad jas būtina nešti vien todėl, jog taip elgiasi visi.
Kas nori, gali dovanoti, o kas nenori – neprivalo. Pagarba mokytojui, anot jos, neturėtų būti vertinama pagal nupirktų gėlių skaičių ar kainą.
Brangios dovanos mokytojams – netinkamas pasirinkimas
Nors rugsėjo 1-ąją mokytojams įprasta įteikti gėlių, kai kurie tėvai vaikams perduoda ir gerokai brangesnių dovanų. Tarp jų būna prekybos centrų dovanų kuponų ar įvairių procedūrų.
A. Lydeka į tokias dovanas žiūrėjo skeptiškai ir teigė, kad brangių dovanų mokytojams geriau nedovanoti. Nors kiekvienas gali pats nuspręsti, kokią dovaną ir kokia proga rinktis, rugsėjo 1-oji, jo manymu, nėra tinkamas metas išskirtinėms ar brangioms dovanoms.
Sprendžiant, ar dovana tinkama, reikėtų atsižvelgti į mokinio ir mokytojo, taip pat mokinio tėvų ir pedagogo santykį. A. Lydeka patarė mokslo metų pradžioje brangesnių dovanų vengti.
E. Ždanovič-Pečkienė taip pat ragino jų atsisakyti. Jos teigimu, tai neatitinka etiketo ir prieštarauja teisės aktams.
Kadangi mokytojo ryšys su mokiniu ir jo tėvais yra profesinis, dovana turėtų likti simboliniu pagarbos ir dėkingumo ženklu. Ji neturėtų būti skirta finansinėms galimybėms parodyti ar siekti išskirtinio pedagogo palankumo.
