Savaitgalį Lietuvą merkė lietus ir talžė stiprus vėjas. Įvairiuose regionuose išversta ir išlaužta medžių miškuose, parkuose, pakelėse bei gyvenvietėse. Aplinkos ministerija privačių miškų savininkus ragina nuvykti apžiūrėti savo valdų ir kuo greičiau pradėti tvarkyti audros pažeistus medžius.
Pirminiais duomenimis, 2026 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvoje praūžusi audra Valstybinių miškų urėdijos (VMU) valdomuose valstybiniuose miškuose išvertė arba išlaužė apie 150 tūkst. kietmetrių (ktm) medienos.
Plynai pažeistuose medynuose užfiksuota apie 17 tūkst. ktm pažeistos medienos. Ji išsidėsčiusi maždaug 80 ha teritorijoje. Pavienių išverstų ir išlaužytų medžių medienos kiekis viršija 130 tūkst. ktm.
Daugiausia pažeistos medienos kol kas nustatyta Dubravos regioniniame padalinyje – 19,1 tūkst. ktm. Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje fiksuota 17,9 tūkst. ktm, Biržų – 16,8 tūkst. ktm, Panevėžio – 9 tūkst. ktm.
Žalos vertinimas dar tęsiamas, todėl galutiniai audros padarinių skaičiai gali pasikeisti.
Pasvirę, pakibę ar išlaužti medžiai gali kelti pavojų žmonėms. Be to, laiku nesutvarkyta mediena pradeda gesti ir sudaro sąlygas pavojingiems medžių liemenų kenkėjams daugintis bei plisti į gretimus medynus. Vienas pavojingiausių kenkėjų – žievėgraužis tipografas, galintis apsigyventi vėjo išverstose ir išlaužtose eglėse.
Audros pažeistiems medžiams tvarkyti leidimo nereikia
Vėjo išverstus medžius tvarkant atrankiniais sanitariniais kirtimais, leidimo kirsti mišką gauti nereikia. Kilus neaiškumų dėl priemonių, taikomų vėjo ar kitų veiksnių pažeistame miške, galima konsultuotis su Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros ir Miško sanitarinės apsaugos skyrių specialistais. Jų kontaktai skelbiami svetainės www.amvmt.lt kontaktų skiltyje.
Privačių miškų savininkai, kuriems po plynojo sanitarinio kirtimo reikia atkurti vėjo pažeistą mišką, gali kreiptis dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamos finansinės paramos. Daugiau informacijos apie ją pateikiama nurodytame šaltinyje.
Prieš vykstant grybauti būtina įvertinti miško būklę
Uogaujantys ir grybaujantys žmonės turėtų patys įsitikinti, ar konkrečiame miške saugu lankytis. Vietovių, kuriose daug išlaužytų, išverstų ar pavojingai pasvirusių medžių ir pakibusių šakų, reikėtų vengti.
Prieš renkantis vietą grybauti ar uogauti verta atsižvelgti ne tik į tikėtiną derlių, bet ir į tai, kokia yra teritorijos būklė po audros.
Miškininkai nurodo, kad anksčiau audros, per vieną kartą išversdavusios kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, pasikartodavo maždaug kas dešimt metų. Pastaruoju metu stiprūs vėjai Lietuvos miškams žalos padaro dažniau.
1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. m³ medienos. Po šio įvykio kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija. 2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos – tai sudarė 12 proc. metinių kirtimo apimčių.
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių medienos. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos. Siekiant išsaugoti medienos kokybę ir sustabdyti kenkėjų plitimą, labiausiai pažeistuose miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangovų pajėgumai ir miškininkų pagalba. Padariniai pašalinti per 6 mėnesius.
Po 2019 m. kovo mėnesį praūžusios audros „Laura“ suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m³ išverstų ir išlaužytų medynų. Jie buvo pažeisti kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha plote – tai beveik prilygsta bendram Kauno ir Šiaulių miestų plotui.
2023 m. rugpjūčio 6–7 d. audra medžius vertė ir laužė beveik visoje Lietuvoje, ypač Šiaurės Lietuvoje. Vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys tuomet siekė apie 30 000 m³.
Stiprus vėjas labiausiai pažeidžia eglynus, nes eglės turi paviršinę šaknų sistemą ir dažnai išverčiamos su šaknimis. Pušynai paprastai nukenčia mažiau: pušų šaknys yra stiprios ir giliai įsiskverbia į žemę, todėl medis dažniau nulūžta per pusę, o ne išvirsta.
Pasak miškininkų, nors didžiulės audros, išversdavusios po kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medienos, anksčiau pasikartodavo maždaug kartą per dešimtmetį, stiprūs vėjai dabar žalos miškams pridaro beveik kasmet. Vis dėlto jų padariniai būna mažesnio masto.
Ką daryti dėl audros nulaužtų medžių miestuose ir kaimuose?
Audra medžių išvertė ne tik miškuose, bet ir miestuose, kaimuose bei sodybose, todėl šias teritorijas taip pat būtina sutvarkyti.
Vyriausybės patvirtinti kriterijai numato, kad medžiai ir krūmai nelaikomi saugotinais, jei jie nudžiūvę arba be žmogaus įsikišimo buvo išversti, nulaužti, apdegę ar kitaip sužaloti per stichinę nelaimę, ekstremalųjį įvykį, gaisrą ar avariją.
Jeigu audros pažeistas želdinys kelia pavojų žmonėms, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui ir jį būtina nedelsiant pašalinti iš augimo vietos arba intensyviai genėti, pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos tūrio, tai galima atlikti be leidimo ar atskiro sprendimo.
Darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės administraciją. Pranešime reikia nurodyti saugotino želdinio vietą – adresą arba koordinates – ir pridėti 3 nuotraukas: vieną, padarytą prieš darbus, bei dvi, kuriose iš skirtingų pusių matomas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos arba intensyviai nugenėtas želdinys.
Jei saugotinas medis po audros pasviro ne daugiau kaip 45 laipsnių kampu, nekelia tiesioginio pavojaus žmonėms, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui, tačiau jį vis tiek norima pašalinti arba intensyviai genėti, būtina kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją ir gauti leidimą.
Ar želdinys saugotinas, galima patikrinti pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Vertinama medžio rūšis, kamieno skersmuo ir žemės, kurioje jis auga, paskirtis.
Želdynų įstatymas taip pat leidžia savivaldybei saugotinais paskelbti ir kitus želdinius, kurie neatitinka Vyriausybės kriterijų. Tokiais atvejais patariama kreiptis į savivaldybės specialistus.
Jei želdinys užvirto iš kaimyninio sklypo, aplinkosaugininkai rekomenduoja skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Informacija bus perduota už stichinių nelaimių padarinių likvidavimą atsakingoms tarnyboms, pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, o jei įmanoma – ir želdinio savininkui ar valdytojui. Iš viešosios teritorijos įvirtusį želdinį reikia pranešti vietos savivaldybės administracijai.
Po audros nuvirtusio želdinio medieną sklypo savininkas gali pasiimti. Jei medis atkrito iš kaimyninio sklypo, dėl medienos pasiėmimo reikia susitarti su to sklypo savininku. Iš viešosios teritorijos atkeliavusią medieną galima pasiimti tik gavus savivaldybės sutikimą.
