Seimo frakcijos iš esmės linkusios pritarti prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo stabdomas griežtesnių pagrindinio išsilavinimo reikalavimų atšaukimas. Valdančiųjų atstovai galutinę poziciją žada suformuoti po antradienį vyksiančių frakcijų posėdžių.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad balsuojant dėl pakeitimų frakcijos narių pozicijos išsiskyrė. Dalis parlamentarų nuo pat pradžių nepritarė skubiam vertinimo reikalavimo panaikinimui ir sprendimui, kai nebuvo nustatyta aiškių vertinimo kriterijų.
Anot jos, frakcija dėl tolesnių veiksmų dar neapsisprendė, tačiau po diskusijų partijoje tikėtina, kad prezidento veto bus palaikytas.
G. Nausėdos siūlymą pagrindinio išsilavinimo įgijimo reikalavimą, pagal kurį mokinys turėtų pasiekti bent slenkstinį Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos A. Širinskienė įvertino palankiai. Jos teigimu, toks sprendimas yra kompromisas, kai pripažįstama, jog dabartiniam vertinimui ir nustatytai kartelę dar nėra tinkamai pasiruošta.
Socialdemokratų frakcijos atstovė Orinta Leiputė taip pat sakė, kad frakcija greičiausiai pritars veto, tačiau galutinį sprendimą priims po antradienio ryto pasitarimo. Ji priminė, kad socialdemokratų pozicija buvo visiškai atsisakyti tokio reikalavimo, nes, jų vertinimu, vaikų rūšiavimas nėra tinkamas sprendimas. Be to, profesinėse mokyklose, parlamentarės teigimu, nebūtų pakankamai vietų visiems mokiniams. Jos manymu, prezidento siūlomi treji metai galėtų būti panaudoti ieškant kitų sprendimų.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija dėl pozicijos balsuos antradienio rytą. Frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius teigė, kad jos nariai linkę palaikyti veto, tačiau pats atidėjimas, jo nuomone, problemos neišspręs – pasiruošti naujiems reikalavimams esą buvo galima anksčiau.
Opozicija prezidento siūlymą laiko mažesne blogybe
Opozicinės frakcijos prezidento sprendimą vetuoti įstatymo pakeitimus vertina palankiai.
Liberalų sąjūdžio frakcijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad liberalai ketina palaikyti veto. Ji priminė, jog nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad priimtas įstatymas nėra geras.
Pasak politikės, prezidento pasiūlymas iš esmės problemos neišsprendžia, tačiau suteikia papildomo laiko. Todėl dabartinėje situacijoje, jos vertinimu, tai yra „mažesnė blogybė“.
Prezidento veto palaikys ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Jos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad siūlomas trejų metų pereinamasis laikotarpis iš esmės sutampa su Švietimo ir mokslo komitete konservatorių teiktu pasiūlymu. Jis taip pat pabrėžė, kad tam tikra nustatyta kartelė skatina siekti aukštesnės švietimo kokybės.
„Nemuno aušros“ frakcijos narys Robertas Puchovičius prezidento siūlymą taip pat įvertino teigiamai. Jis nurodė, kad frakcija anksčiau balsavo už termino pratęsimą, todėl dabartinis pasiūlymas jai nėra blogas.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas sakė, kad bendro grupės sprendimo nebuvo priimta ir kiekvienas jos narys apsispręs individualiai. Vis dėlto, jo teigimu, tam tikras palaikymas veto yra. Dabartinį variantą politikas pavadino geriausia išeitimi iš susidariusios padėties ir kompromisu, leidžiančiu neskubėti.
Prezidentas pataisas grąžino Seimui
Liepos pabaigoje G. Nausėda Seimui pakartotinai svarstyti grąžino priimtas įstatymo pataisas, kuriomis buvo atšaukiami nuo rugsėjo turėję pradėti galioti griežtesni pagrindinio išsilavinimo reikalavimai.
Prezidentas pasiūlė numatyti, kad reikalavimas pagrindinį išsilavinimą įgyti tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį lygį įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos. Seimas dėl veto planuoja balsuoti per antradienį šaukiamą neeilinę parlamento sesiją.
2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų suteikiamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir PUPP surinkus ne mažiau kaip 4 balus.
Šie pakeitimai iš pradžių turėjo įsigalioti 2024 metais, tačiau vėliau jų taikymas buvo nukeltas iki 2026-ųjų. Liepos viduryje parlamentas priėmė naujus pakeitimus, kuriais atsisakyta reikalavimo nuo šių metų rugsėjo 1-osios, siekiant pagrindinio išsilavinimo, PUPP pasiekti bent slenkstinį lygį.
Toks sprendimas sukėlė dalies švietimo bendruomenės nepasitenkinimą. Į prezidentą kreipėsi 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos, prašydamos vetuoti Seimo priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
