Generalinė prokuratūra pradėjo nagrinėti Šiaurės miestelio bendruomenės skundą po to, kai Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą dėl planuojamos prekybos centro „Banginis“ teritorijos pertvarkos.
Bendruomenė prašo ištirti, kaip buvo parduotas beveik 6 hektarų valstybės žemės sklypas P. Lukšio gatvėje, „Banginio“ teritorijoje.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS patvirtino, kad skundas gautas ir šiuo metu vertinamas Viešojo intereso gynimo skyriuje.
Šiaurės miestelio seniūnaitija teigia, kad kreipimąsi į prokurorus dėl sandorio aplinkybių parėmė daugiau kaip 300 žmonių.
Seniūnaitės Laimos Savanevičienės teigimu, dar 2005 metais architektūros studijoje buvo nurodyta, kad Šiaurės miestelyje trūksta želdynų ir ugdymo įstaigų. Bendruomenė, pasak jos, šią problemą mato ir dabar: šiuo metu pradėtuose, planuojamuose ir viešai paskelbtuose projektuose numatyta apie 6 tūkst. naujų butų, tačiau nėra nė vienos naujos mokyklos ar poliklinikos, taip pat trūksta žaliųjų erdvių.
BNS anksčiau skelbė, kad statybos, remonto ir buities prekių tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko netiesiogiai kontroliuojama komercinio nekilnojamojo turto bendrovė „Baltic Shopping Centers“ ketina pertvarkyti jai priklausančią teritoriją. Prekybos centras „Banginis“ būtų perkeltas į kitą sklypo dalį, o dabartinėje jo vietoje planuojama statyti septynių aukštų daugiabučius su maždaug 1,4 tūkst. naujų butų ir komercinėmis patalpomis.
Gyventojams abejonių kelia ne tik planuojamas užstatymas, bet ir tai, kodėl valstybinė žemė privačiai bendrovei parduota ne aukciono būdu.
Generalinei prokuratūrai pateiktame skunde prašoma įvertinti ir 13,164 mln. eurų siekusią sklypo pardavimo kainą bei galimą žalą valstybei. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar prieš parduodant teritoriją buvo tinkamai įvertintas viešasis interesas ir galimybė dalį jos palikti miesto bei visuomenės reikmėms.
L. Savanevičienė teigė, kad bendruomenė labiausiai norėtų, jog bent dalis, o gal ir visas sklypas būtų panaudotas visuomenės poreikiams, ypač mokyklai ar kitai ugdymo įstaigai. Jei tai nebūtų įmanoma, gyventojai tikisi bent jau jiems palankaus projekto. Seniūnaitės vertinimu, dabar pristatomas variantas numato pernelyg intensyvų ir esamam rajonui nederantį perimetrinį užstatymą.
Bendruomenė taip pat klausia, ar parduodant visą beveik 6 hektarų teritoriją buvo pakankamai atsižvelgta į tai, kiek žemės reikia joje esantiems pastatams eksploatuoti.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) BNS nurodė, kad pernai kovą gavo „Baltic Shopping Centers“ prašymą išsipirkti sklypą šalia bendrovei priklausančių statinių. Tarnyba pažymėjo, kad Vyriausybės patvirtintos taisyklės tokiais atvejais leidžia žemę parduoti be aukciono.
Pagal šias taisykles sklypai, būtini juose esantiems statiniams ir įrenginiams naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą pagrindinę paskirtį, gali būti parduodami arba išnuomojami ne aukciono būdu. NŽT teigimu, priešinga tvarka reikštų teoriškai keistą situaciją, kai žemė su privačiam asmeniui priklausančiais statiniais būtų aukcione parduodama tretiesiems asmenims.
NŽT nurodė, kad pernai balandį patikrino, ar sklype esantys pastatai ir inžineriniai statiniai naudojami pagal paskirtį. 5,9 hektaro sklypas P. Lukšio gatvėje „Baltic Shopping Centers“ parduotas 2025 metų rugsėjį už 13,164 mln. eurų.
Tarnyba taip pat pabrėžė, kad sprendimai dėl miesto erdvių vizijos, bendrųjų ir detaliųjų planų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl NŽT šiems sprendimams įtakos neturi.
Teritorijoje žadamas žalias kvartalas
Šiemet balandį teritorijos pertvarkos architektai pristatė viziją, pagal kurią buvusi pramoninė zona ar užmiesčio tipo prekybos vieta turėtų tapti gyvu, žaliu ir bendruomenišku kvartalu, pirmiausia orientuotu į jaunas šeimas su vaikais.
Architektų studijos „Aketuri“ vadovas ir projekto architektas Lukas Rekevičius teigė, kad beveik 95 proc. dabartinės „Banginio“ teritorijos, sudarančios asfaltuotą 5 hektarų komercinę erdvę, yra padengta bituminiais stogais ir asfaltu. Vasarą tai, jo teigimu, sukuria „karščio salos“ efektą, o teritorijoje beveik nėra vietos vaikų žaidimams, šeimų laisvalaikiui ir saugiam buvimui lauke.
Numatoma, kad vietoj didelių asfaltuotų plotų atsiras žalesnė, į mažesnius kvartalus suskaidyta miesto dalis. Joje planuojama derinti gyvenamąsias, komercines, biurų, pramogų ir laisvalaikio erdves.
Architektė Milda Rekevičienė nurodė, kad teritorija šiuo metu primena komercinę dykynę, kurioje pagrindinė veikla yra apsipirkimas. Naujoje vizijoje numatoma daugiau skirtingų paslaugų: kepyklėlių, kavinių, restoranų, kirpyklų ir didelis maisto kiemas. Kartu turėtų išlikti namų ūkio bei statybos prekių parduotuvė ir maisto prekių parduotuvė. Nors maždaug pusę visų pastatų ir toliau sudarytų prekybos patalpos, jų paskirtis būtų įvairesnė.
Planuojama pastatyti apie 1 tūkst. butų, daugiausia dviejų ir trijų kambarių, skirtų jaunoms šeimoms. Kūrėjai teigia, kad būstų sprendiniai galėtų būti pritaikomi skirtingiems poreikiams – nuo pirmųjų namų jaunai porai iki didesnio būsto šeimai.
L. Rekevičius sakė, kad projekto autoriai siekia sukurti aplinką, kurioje šeimos norėtų pasilikti ilgam. Taip pat svarstoma kvartale įrengti vaikų darželį arba mokyklą – dėl to, anot architekto, kalbamasi su galimais operatoriais.
Automobiliams numatoma įrengti apie 2100 vietų – maždaug tris kartus daugiau nei dabar, kai jų yra apie 700. Vietos būtų įrengiamos tiek po žeme, tiek virš jos.
Pagal „Aketuri“ viziją, pirmieji visų naujų pastatų aukštai būtų aktyvūs ir pritaikyti veikloms, o rampos bei krovos zonos būtų perkeltos po žeme. Pastatai neviršytų septynių aukštų, dalis jų būtų penkių, trijų ar vieno aukšto, todėl dauguma jų būtų žemesni už aplinkinius daugiabučius.
Siekiant išvengti ilgų vientisų pastatų masyvų, kvartalus planuojama skaidyti į mažesnius tūrius. Architektų teigimu, tai leistų šviesai geriau patekti į visas teritorijos erdves.
Projekto autoriai taip pat ketina remtis istoriniais Vilniaus žemėlapiais ir atkurti senųjų gatvelių tinklą. Pagrindine naujos struktūros ašimi taptų sunykusi Galvydžio gatvės dalis, o į ją būtų pratęsta V. Nagevičiaus gatvė – istorinis traktas, kuris anksčiau buvo sunaikintas. Šių gatvių sankirtoje numatomas pagrindinis kvartalo skveras, turintis sujungti skirtingas teritorijos dalis.
Želdynų plotą planuojama padidinti nuo maždaug 2 proc. iki 30 proc. Jie būtų skirti ne tik aplinkai papuošti, bet ir poilsio, žaidimų bei bendruomenės susitikimų vietoms kurti. Ketinama sodinti pavėsį teikiančius medžius ir bandyti persodinti bei išsaugoti dalį dabar teritorijoje augančių medelių.
Projekto vystytoja nurodoma A. Rakausko valdoma „Harmony Holding Company“. Jos portfelyje, be „Banginio“ centrų Vilniuje ir Klaipėdoje, yra Kaune veikiantis prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“, kitos parduotuvės, kompleksas buvusios „Merkurijaus“ parduotuvės vietoje Laisvės alėjoje ir kiti nekilnojamojo turto objektai Lietuvoje.
Klausimą dėl „Banginio“ teritorijos konversijos Žirmūnuose pirmadienį numatyta svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros komitete.
