Lietuvą užklupusi audra išsiskyrė ne tik gausiais krituliais, bet ir visoje šalyje sustiprėjusiu vėju. Klimatologas Arūnas Bukantis ją priskyrė prie stipriausių audrų per pastaruosius du dešimtmečius ir perspėjo, kad dėl klimato kaitos ekstremalūs reiškiniai ateityje gali kartotis dažniau.
Apie audros kilmę, jos padarinius ir besikeičiančius orus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas A. Bukantis.
Audra pateko tarp stipriausių per du dešimtmečius
Pasak A. Bukančio, į Lietuvą nuo Viduržemio jūros slinko pietinis ciklonas. Dėl jo šalyje iškrito daug kritulių, o vėjo greitis vietomis siekė 29–30 m/s. Sustiprėję vėjai apėmė praktiškai visą Lietuvos teritoriją.
Klimatologas teigė, kad šį reiškinį galima vadinti viena stipriausių audrų ne tik nuo 2024 metų, bet ir per pastaruosius 20 metų. Jo vertinimu, didelius nuostolius lėmė ne vien audros stiprumas – po ankstesnių stichijų nebuvo padaryta pakankamai išvadų ir imtasi reikiamų priemonių. Todėl panašūs padariniai pasikartojo taip, tarsi būtume grįžę 10–20 metų atgal.
A. Bukantis palygino šią audrą su viena iš 2024 metų audrų, kai buvo susiformavęs viesulas. Anuomet, jo teigimu, galėjo vyrauti konvekciniai reiškiniai: po kamuoliniais debesimis susidariusios škvalo linijos ir viesulai. Šis ciklonas taip pat sudarė palankias sąlygas škvalui, todėl vėjo greitis kai kur staigiai išaugo iki 25, o vietomis – net 40 m/s.
Vis dėlto svarbus skirtumas tas, kad ankstesni konvekciniai reiškiniai buvo vietinio pobūdžio, o šįkart audra apėmė didelę Lietuvos teritoriją. Tačiau vėjo griaunamoji jėga nepriklauso nuo to, kokiu būdu jis sustiprėja.
Audros Lietuvoje kyla ne tik po karščių
Nors dažnai audros siejamos su karštais orais, šįkart prieš audrą nebuvo išskirtinės kaitros. A. Bukantis paaiškino, kad audros gali susidaryti keliais būdais.
Po karščių, kai į Lietuvą atplūsta tropinė oro masė, šaltesniam orui iš Atlanto su ja susidūrus susiformuoja ryškūs šaltieji frontai ir škvalo linijos. Tokiose vietose gali kilti itin pavojingi reiškiniai, taip pat susidaro sąlygos viesulams. Vėjo greitis tuomet gali siekti 50–60 m/s.
Šįkart audrą sukėlė pietinio ciklono poveikis, o ne prieš tai buvusi karščio banga.
Klimato kaita stiprina ekstremalių reiškinių riziką
Klimatologas teigė, kad Europa šyla itin sparčiai – maždaug dvigubai greičiau nei didėja vidutinė pasaulio temperatūra. Per pastaruosius 120 metų temperatūra Europoje pakilo beveik 2 laipsniais.
Kartu dažnėja ir įvairūs pavojingi reiškiniai: stiprūs vėjai, sausros, labai gausios liūtys, sukeliančios nuošliaužas ir upių poplūdžius. Žiemą taip pat dažniau pasitaiko pūgų ir staigių atšalimų, kurie gali pasiekti net subtropines platumas, pakenkti žmonėms ir sutrikdyti eismą. Be to, šie reiškiniai tampa intensyvesni.
Stiprėjančių vėjų padaromą žalą pastebi ir gyventojai, ir draudimo bendrovės. Nuostoliai auga ne todėl, kad daugiau žmonių draudžiasi, o dėl to, kad pavojingi vėjai dažniau kartojasi įvairiais metų laikais.
Stiprūs vėjai gali smogti bet kuriam Lietuvos regionui
Nors pajūrio gyventojai prie stipresnių vėjų yra labiau prisitaikę, o statybos normos šiame regione numato atsižvelgti į dideles vėjo greičio reikšmes, škvalų ir viesulų padariniai gali būti jaučiami visoje Lietuvoje.
A. Bukančio teigimu, netikėtai didelę žalą kartais patiria miškai – daugėja išvartų ir vėjovartų. Audros taip pat tapo ypač skaudžios elektros tinklams, todėl ši problema aktuali visiems šalies regionams.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
