Po Lietuvą nusiaubusios audros išryškėjo energetikos infrastruktūros trūkumai: nutrūkęs elektros tiekimas sutrikdė geležinkelių darbą, o kai kuriose šalies vietose dingo mobilusis ryšys. Susisiekimo ministras Juras Taminskas dėl susidariusios padėties kritikavo Energijos skirstymo operatorių (ESO) ir Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT).
„Žinių radijo“ laidoje ministras teigė, kad jį labiausiai suerzino nepasirengimas ir tai, jog energetikos problemos paveikė kitus sektorius. Ypač smarkiai nukentėjo geležinkeliai bei telekomunikacijų bendrovės.
Pasak J. Taminsko, ryšio bokštų ir plačiajuosčio interneto veikimą pavyko užtikrinti, tačiau privatūs operatoriai susidūrė su dideliais sunkumais, o kai kur ryšys iki šiol nėra atkurtas. Pagrindinė to priežastis – nutrūkęs elektros tiekimas.
Geležinkelių veikla, ministro vertinimu, buvo beveik paralyžiuota. Iš 1000 kilometrų geležinkelio atkarpų buvo paveikta daugiau kaip 400 kilometrų. Dėl sugadinimų ir staigaus stabdymo iš eismo išimti keturi keleiviniai traukiniai. Problemų kilo Kazlų Rūdos stotyje, atkarpose Vilnius–Panevėžys, Vilnius–Kaunas, Klaipėda–Vilnius ir kitur – sutriko signalizavimo bei automatinės pervažų reguliavimo sistemos.
Ministras sakė, kad geležinkelių baterijos buvo numatytos veikti pusę paros, tačiau su rezervu išlaikė pusantros paros. Vis dėlto, jei ESO elektros tiekimą atkuria po dviejų, trijų ar keturių parų, tokio rezervo nepakanka.
J. Taminskas pabrėžė, kad geležinkeliai savo jėgomis suvaldė ir tranzitinių traukinių situaciją. Jis kėlė klausimą, kas būtų nutikę, jei tranzitinis traukinys dviem paroms būtų įstrigęs Lietuvos viduryje ir dėl to papildomų problemų būtų kilę viešajam saugumui, policijai bei pasieniui.
Elektros tiekimą geležinkelio linijoje Vilnius–Kaunas, pasak ministro, atkūrė patys geležinkelininkai, o ne ESO. Jei būtų laukiama operatoriaus, traukiniai šia kryptimi iki šiol nevažiuotų. Baigę darbus savo sistemoje, keturios geležinkelių brigados išvyko padėti ESO.
Ministras teigė, kad geležinkeliai naudojo dyzelinius generatorius, kaupiklius ir baterijas, o ten, kur automatikos veikti nebuvo įmanoma, procesai buvo valdomi rankiniu būdu. Jo vertinimu, audra parodė, kaip elektros tiekimo sutrikimai greitai persiduoda kitoms sistemoms, ypač geležinkeliams.
Didžiausią atsakomybę ministras priskyrė ESO
Paklaustas, kam tenka didžiausia atsakomybė dėl susisiekimo sektoriuje kilusių sutrikimų, J. Taminskas vienareikšmiškai nurodė ESO.
Ministras sukritikavo ESO vadovo per televiziją išsakytą paaiškinimą, kad dėl elektros problemų nepatogumų patiriantys žmonės turėtų įsigyti generatorius. J. Taminskas tokį požiūrį pavadino ne paaiškinimu, o nepagarba gyventojams.
Jis ironizavo, kad pagal tokią logiką dėl traukinių sutrikimų žmonėms būtų galima pasiūlyti nusipirkti dviratį ar automobilį, o dėl prastų kelių – patiems juos suremontuoti.
Geležinkeliuose įdiegtų rezervų nepakanka ilgiems sutrikimams
J. Taminskas pripažino, kad geležinkelių infrastruktūra susiduria su iššūkiais, tačiau joje jau įdiegta nemažai sprendimų: naudojami dyzeliniai generatoriai, o pervažų ir kai kurių signalizavimo atkarpų baterijos gali veikti iki pusantros paros.
Tokio laikotarpio, ministro teigimu, turėtų pakakti, jei elektros tiekimas būtų atkurtas greitai. Tačiau kai atkūrimas užtrunka keturias, penkias dienas ar savaitę, geležinkeliai nebegali tiesiog laukti.
Ministras pabrėžė, kad atkarpa Vilnius–Kaunas negalėtų dvi paras laukti ESO darbuotojų, todėl geležinkelininkams teko patiems imtis darbų ir dar padėti elektros tiekimo operatoriui. Jo teigimu, institucijos turi bendradarbiauti, tačiau kartu privalo aiškiai susidėlioti tinklus ir veiksmų algoritmus.
Kritikos sulaukė ir RRT
Pereidamas prie telekomunikacijų, J. Taminskas kritikavo RRT, nes, jo teigimu, jau dvejus metus iš tarnybos girdima ta pati pozicija apie vadinamųjų baltųjų dėmių uždengimą. Ministras kėlė klausimą, ar šiuo metu svarbiau gerinti ryšį Biržų girioje, ar užtikrinti jį Anykščių, Kazlų Rūdos, miestų, miestelių, kaimų ir kitų gyvenviečių gyventojams.
Jis taip pat klausė, ką RRT veikė nuo šeštadienio iki pirmadienio pavakarės, kai dėl audros nutrūkus elektros tiekimui neveikė dalis ryšio infrastruktūros. Pasak ministro, tuo metu Susisiekimo ministerija, Nacionalinis krizių valdymo centras ir ministerijai pavaldžios įmonės bendravo su operatoriais bei siekė atkurti ryšį, o RRT pasirodė tik pirmadienio vakarą.
Audra paveikė ir oro navigaciją. Antrinė oro erdvės stebėjimo sistema įrengta ant privačių ryšio operatorių bokštų, todėl nutrūkus elektrai išsijungė bokštai ir ši sistema. J. Taminskas sakė, kad dėl to oro navigacija tapo „akla viena akimi“.
Operatoriai aiškino, kad pasaulyje nėra įprasta prie kiekvienos bazinės stoties statyti generatorių, o visos stotys turi baterijas. Ministras su tuo nesutiko ir teigė, kad Lietuvos situacija nėra tokia pati kaip Ispanijoje, Prancūzijoje ar Jungtinėse Valstijose. Lietuva gyvena šalia Baltarusijos ir Rusijos, o už kelių šimtų kilometrų vyksta karas.
J. Taminskas pabrėžė, kad nereikalauja generatoriaus prie kiekvienos stoties, tačiau, jo nuomone, būtina nustatyti prioritetinius taškus ir užtikrinti ryšį ten, kur jo labiausiai reikia. Ministro vertinimu, nenormalu, kai ryšio neturi Anykščių ar Kazlų Rūdos gyventojai.
Jis teigė, kad su operatoriais bus ieškoma sprendimų, tačiau abejojo, ar prie šių pokalbių prisijungs RRT. Jei tarnyba dalyvaus, ministras tikisi, kad ji nebesutrukdys susitarti.
