Nuo rugpjūčio 1 dienos pirmąjį būstą įsigyjantys žmonės tam tikrais atvejais gali skolintis sukaupę nebe 15, o 10 proc. pradinį įnašą. Perkant 200 tūkst. eurų vertės būstą, tai reiškia 10 tūkst. eurų mažesnį reikiamų santaupų poreikį.
Šis pakeitimas aktualiausias tiems, kuriems sukaupti pradinį įnašą buvo pagrindinė kliūtis įsigyti nuosavą būstą. Tačiau 10 proc. nėra garantija, kad bankas kiekvienam pirkėjui finansuos likusius 90 proc. būsto vertės.
Kartu atnaujintos ir kitos Atsakingojo skolinimo nuostatos, tarp jų – reikalavimai, susiję su pajamomis bei paskolos įmokomis. Apie pokyčių reikšmę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
10 proc. riba bankams nėra privaloma
Vienas svarbiausių pakeitimų – sumažinta minimali pradinio įnašo riba pirmąjį būstą perkantiems gyventojams. T. S. Kvainicko teigimu, tai gali padėti namų ūkiams, kuriems reikiamą sumą sukaupti buvo sunkiausia, ypač gyvenantiems vieniems ar gaunantiems mažiau šeimos paramos.
Vis dėlto Lietuvos banko nustatyti 10 proc. yra minimali galima riba, o ne reikalavimas kredito įstaigoms visiems klientams taikyti būtent tokį įnašą. Bankas, įvertinęs žmogaus pajamas, finansinę padėtį ir riziką, gali pareikalauti didesnės sumos.
Jeigu kredito įstaigos praktiškai leis pasinaudoti nauja galimybe, tai palengvins situaciją tiems, kuriems pradinis įnašas buvo pagrindinis barjeras, pabrėžė ekspertas.
Keičiasi ir paskolos įmokos vertinimas
Pradinio įnašo sumažinimas nėra vienintelis pokytis. Atnaujintas ir gyventojų pajamų bei būsto paskolos įmokos santykio vertinimas: vietoje 40–50 proc. ribos, taikant 5 proc. palūkanų streso testą, numatyta 50 proc. riba, kai vertinamos 6 proc. palūkanos.
Pasak T. S. Kvainicko, formaliai tai sumažina maksimalią mėnesio įmoką, kurią žmogus gali mokėti, tačiau kartu gali padidinti galimybę pasiskolinti didesnę sumą aukštų palūkanų laikotarpiu. Ekspertas pripažino, kad šie pakeitimai gali atrodyti prieštaringi, tačiau kredito įstaigos ir anksčiau turėjo teisę taikyti griežtesnius kriterijus nei minimalūs Atsakingojo skolinimo reikalavimai.
Todėl bankai gali kompensuoti formaliai sumažėjusią leistiną mėnesio įmoką kitomis, griežtesnėmis skolinimo sąlygomis.
Kai kurie pirkėjai rugpjūčio laukė sąmoningai
Dalis žmonių būstą galėjo įsigyti ir anksčiau, tačiau sprendimą galėjo atidėti iki rugpjūčio. Taip anksčiau pradiniam įnašui numatytas santaupas galima panaudoti būstui įsirengti, finansiniam rezervui sukaupti ar investuoti.
Tačiau rinką gali papildyti ir tie gyventojai, kuriems būtent ankstesnis 15 proc. pradinis įnašas neleido įsigyti būsto. T. S. Kvainickas atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju būtina įvertinti ne tik santaupų, bet ir pajamų pakankamumą – žmogus turi sugebėti aptarnauti didesnę paskolą.
Ar mažesnis įnašas sukels naują kainų šuolį?
Didesnis potencialių pirkėjų skaičius kelia klausimą, ar papildoma paklausa nepaspartins būsto kainų augimo. T. S. Kvainicko vertinimu, pastarųjų šešerių–septynerių metų kainų pokyčius lėmė ne viena priežastis: papildomas apmokestinimas, infliacija, pasiūlos ir paklausos disbalansas, brangstantys statyboms paruošti žemės sklypai, sudėtingesnis statybos leidimų gavimas ir konkurencija dėl rangovų, kuriuos užima infrastruktūros projektai.
Kita vertus, rinkoje šiuo metu yra nemažai statomo būsto. Aktyvumas 2024 metų pabaigoje, 2025 metais ir 2026 metų pradžioje buvo didelis, tačiau daugiausia parduota dar statomų objektų.
Ekspertas teigė, kad šiandien būsto pasiūla yra pakankama, ypač ekonominės klasės segmente, kuris gali būti aktualiausias gyventojams, iki šiol negalėjusiems sukaupti pradinio įnašo. Nors konkretus pirkėjas gali nerasti jam tinkamo būsto, visos rinkos mastu pasiūlos pakanka, todėl 10 proc. reikalavimas neturėtų sukelti kardinalaus kainų pokyčio, ypač po jau gana spartaus brangimo pastaraisiais metais.
Aktyvumas auga ir už Vilniaus ribų
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sakė, kad pirmasis šių metų pusmetis buvo aktyvesnis nei praėję metai.
Jo teigimu, anksčiau būsto rinkoje buvo susidariusi „suspaustos spyruoklės“ situacija: dėl išaugusių NT kainų ir didesnių bankų palūkanų žmonės atidėjo pirkimo sprendimus. Pagerėjus finansavimo sąlygoms, padidėjus pasiūlai ir augant atlyginimams, dalis šių sprendimų buvo įgyvendinti.
M. Statulevičius pabrėžė, kad aktyvumas pastebimas ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje. Anksčiau šiuose miestuose rinką ribojo nedidelė pasiūla, tačiau naujus projektus pradėję vystyti drąsesni plėtotojai sulaukė pirkėjų reakcijos.
NT kainas, anot jo, lemia ne vien plėtotojų sprendimai. Jas koreguoja neramumai užsienyje, medžiagų trūkumas ir išaugę kaštai. Vis dėlto didesnės kainos pirkėjų neatbaidė ir mažesniuose miestuose, todėl regionai išlieka patrauklūs NT plėtrai.
Į regionus vis dažniau ateina įmonės, o ten, kur daugėja darbo vietų ir darbo jėgos poreikis, turėtų augti ir statybų paklausa. M. Statulevičius teigė, kad regionuose kuriami užimtumo centrai, tačiau plėtotojams projektai už didmiesčių ribų ne visada kainuoja mažiau: reikia suburti komandas, vežti ir apgyvendinti darbuotojus. Dėl šios priežasties dažniau pasirenkami didieji miestai.
Vis dėlto regionus vystytojams patraukliais daro mažesnė konkurencija. Žmonės ten gali gauti paskolas ir mokėti 2,5–3 tūkst. eurų už kvadratinį metrą – anksčiau tokios kainos buvo sunkiai įsivaizduojamos. Didmiesčiuose, kur konkurencija didelė, plėtotojams reikia siūlyti unikalius projektus ir turėti daugiau patirties.
