Po Lietuvą nusiaubusios audros, sukėlusios milijoninių nuostolių, Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją. Toks sprendimas nukentėjusiems ūkininkams turėtų padėti išvengti baudų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kai dėl stichijos jie negali pristatyti produkcijos. Skaičiuojama, kad audra paveikė beveik 60 tūkstančių hektarų pasėlių. Vienas ūkininkas dėl elektros tiekimo sutrikimų neteko apie 30 tūkstančių broilerių viščiukų, o elektros vis dar neturi 74 tūkstančiai vartotojų.
Ūkininkui iš Kaišiadorių rajono Pauliui Vaicekauskui audra smogė itin skaudžiai. Nutrūkus elektros tiekimui, jo ūkyje nugaišo maždaug 30 tūkstančių broilerių viščiukų.
Pasak P. Vaicekausko, dėl aukštos įtampos šuolių išsijungė automatiniai jungikliai. Nors veikė generatoriai, išgelbėti vienos iš dviejų fermų nepavyko. Prie paukščių gaišimo prisidėjo ir sudegęs gręžinio siurblys.
Žemės ūkio ministras Vyriausybės posėdyje nurodė, kad Pauliaus patirti nuostoliai siekia apie 400 tūkstančių eurų. Iš viso jo ūkyje, dingus elektrai, buvo likę pusantro milijono paukščių.
Ūkininkas pasakojo, kad apie 150 tūkstančių paukščių fermose elektra vis dar tiekiama generatoriais.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, audra smarkiai apgadino ir žemdirbių laukus. Skaičiuojama, kad nukentėjo apie 56 tūkstančiai hektarų pasėlių. Valstybės lygio ekstremalioji situacija paskelbta tam, kad ūkininkai bent išvengtų sankcijų dėl neįvykdytų sutarčių. Iki tol ekstremaliąsias situacijas buvo paskelbę tik keli labiausiai nukentėję rajonai.
Be elektros vis dar lieka 74 tūkstančiai vartotojų
Audros padarinius tebepatiria ir gyventojai. Elektra kol kas neatkurta maždaug 40 procentų vartotojų, kurie jos neteko.
ESO atstovė Rasa Juodkienė teigė, kad šiuo metu be elektros yra apie 74 tūkstančiai žmonių. Antrą dieną iš eilės tinklo gedimus šalina didžiausios bendrovės pajėgos – 400 brigadų, kuriose dirba daugiau nei 800 žmonių.
Troškūnų gyventoja Onutė pasakojo, kad prie elektros iš generatoriaus prijungto kiosko tenka prisitaikyti prie gyvenimo be įprastų patogumų. Ji sakė, kad žmonės susitvarko ir be ankstesnių civilizacijos patogumų, nors dar neprireikė kūrenti balanų.
Parduotuvės savininkė Nerija Damauskienė teigė, kad civilizacijos dingimas ją nustebino. Gyventojai tikėjosi, jog elektra ir ryšys bus atkurti per dieną ar dvi.
Jos parduotuvėje per audrą nutrūkus elektros tiekimui penkiuose šaldytuvuose laikyti ledai atitirpo, o kiti produktai pradėjo gesti. Troškūnų gyventoja Birutė taip pat svarstė, ką daryti su atitirpstančioje šaldiklio kameroje laikoma mėsa, braškėmis ir kitais produktais. Ji juokavo, kad maisto gali tekti ir jos katei Pumai bei šuniui.
ESO prognozuoja, kada elektra grįš į daugumą namų
ESO skelbia, kad didžioji dalis vartotojų elektros tiekimo turėtų sulaukti iki savaitės pabaigos. Vis dėlto atokiau gyvenantiems žmonėms gali tekti dar kurį laiką vakaroti prie žvakių.
R. Juodkienė neatmetė pavienių atvejų, kai žemos įtampos tinklu prijungtas tik vienas klientas, o pažeistą liniją reikia atstatyti iš naujo. Tačiau, pasak jos, tokių situacijų turėtų likti vos kelios.
ESO teigia sulaukianti karių, šaulių ir lenkų elektrikų pagalbos. Kol kas bendrovė dar nėra apskaičiavusi, kiek kompensacijų teks išmokėti.
Didelių išlaidų dėl audros patirs ir draudikai. „Lietuvos draudimas“ jau prognozuoja, kad žalos atlyginimui reikės daugiau nei pusketvirto milijono eurų. Į bendrovę dėl patirtų nuostolių kreipėsi 4600 žmonių, o prašymų sulaukiama ne iš vieno regiono – nukentėjusiųjų yra visose 60 šalies savivaldybių.
„Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius audrą pavadino didžiausia šiais metais. Jo teigimu, pranešimų apie žalą skaičius sparčiai auga, o dažniausiai gyventojai nurodo vėjo padarytus nuostolius statiniams, pastatams, namams ir smulkiajai architektūrai.
