Kalifornija, Koloradas, Kentukis ir Naujasis Džersis buvo tarp 29 valstijų, kurios 2023 metais padavė į teismą technologijų bendrovę „Meta“. Siūlomas susitarimas užbaigia procesą, kuriame prisiekusieji Kalifornijos federaliniame teisme galėjo išgirsti „Meta“ vadovo Marko Zuckerbergo parodymus.
Virdžinijos generalinis prokuroras Jay Jonesas pranešė, kad šiai valstijai tenkanti susitarimo dalis siekia 353 mln. JAV dolerių (303 mln. eurų). Pasak jo, tai būtų viena didžiausių sumų Virdžinijos vartotojų apsaugos istorijoje.
J. Jonesas apkaltino „Meta“ daugelį metų klaidinus visuomenę dėl priklausomybę skatinančių ir žalingų platformų dizaino sprendimų. Jo teigimu, šios praktikos prisidėjo prie jaunimo psichikos sveikatos problemų, o susitarimas turėtų jas nutraukti ir suteikti pagalbą, padėsiančią apsaugoti vaikus internete.
„Meta“ savo tinklaraštyje nurodė, kad susitarimas remiasi ilgamete bendrovės veikla, kuria siekiama suteikti daugiau galimybių tėvams ir padėti paaugliams. Bendrovė teigė, kad saugios ir naudingos paauglių patirtys jos platformose yra absoliutus prioritetas, todėl ji bendradarbiavo su valstijų generaliniais prokurorais, siekdama nustatyti naują pramonės standartą.
Technologijų bendrovė taip pat paragino konkurentus įdiegti panašias saugumo priemones.
17 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimas sudaro tik nedidelę „Meta“ 2025 metų pajamų dalį. Tais metais bendrovės pajamos siekė 201 mlrd. JAV dolerių (172,6 mlrd. eurų).
Vaikams numatomi griežtesni naudojimosi ribojimai
Ieškinyje teigta, kad „Meta“ sąmoningai kūrė funkcijas, skatinančias vaikų priklausomybę nuo jos platformų, ir slėpė galimą žalą nuo visuomenės. Bendrovė taip pat kaltinta federalinių įstatymų pažeidimu, nes be tėvų sutikimo reguliariai rinko duomenis apie jaunesnius nei 13 metų vaikus.
Procesas praėjusią savaitę prasidėjo Ouklande, Kalifornijoje. Jam vadovauja JAV apygardos teisėja Yvonne Gonzalez Rogers.
„Instagram“ vadovas Adamas Mosseri antradienio vakarą pradėjo duoti parodymus. Jis gynė „Meta“ pasiekimus ir pažangą vaikų saugumo bei privatumo srityse.
Kitų valstijų bylas buvo planuojama nagrinėti vėliau. Be to, devyni generaliniai prokurorai ieškinius pateikė savo valstijų teismuose.
Pagal siūlomą susitarimą „Meta“ turėtų įdiegti kelias papildomas saugumo priemones. Tarp jų – griežtą kasdienio naudojimosi laiko limitą ir privalomas pertraukas vaikams, besinaudojantiems „Instagram“ bei „Facebook“.
Bendrovė taip pat atsisakytų tiesioginių pranešimų mokyklos valandomis darbo dienomis. Be to, būtų įdiegtos griežtesnės amžiaus nustatymo priemonės ir amžių atitinkančio turinio kontrolė, skirta užkirsti kelią patyčioms bei žalingai informacijai apie valgymo sutrikimus ir savęs žalojimą.
Kritikai saugumo priemones vadina apsimetimu
Federalinis ieškinys buvo parengtas po tyrimo, kurį vykdė Kalifornijos, Floridos, Kentukio, Masačusetso, Nebraskos, Naujojo Džersio, Tenesio ir Vermonto generalinių prokurorų sudaryta abiejų partijų koalicija.
Tyrimas pradėtas po žiniasklaidos pranešimų. Pirmasis apie tai 2021 metais paskelbė „The Wall Street Journal“, atskleidęs, kad bendrovė žinojo apie galimą „Instagram“ žalą paauglių psichikos sveikatai ir kūno įvaizdžiui.
Vėliau „Meta“ į „Instagram“ įdiegė įvairių apsaugos priemonių. Tarp jų – specialios paauglių paskyros, suteikiančios didesnę žinučių ir privatumo apsaugą, taip pat griežtesnius turinio apribojimus.
Vis dėlto vaikų saugumo specialistai ir dalis buvusių „Meta“ darbuotojų ilgą laiką tvirtino, kad šios priemonės tėra bandymas sudaryti saugumo įspūdį.
Buvęs „Meta“ inžinerijos direktorius Arturo Bejaras (Arturas Becharas) praėjusią savaitę per parodymus teigė, kad kurdama produktus bendrovė nuolat pirmenybę teikė pelnui, o ne saugumui. Pasak jo, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tam, kaip dažnai ir kiek ilgai žmonės naudojasi platformomis, net jei tai neigiamai veikė jų psichinę gerovę.
A. Bejaras aiškino, kad žmonėms atsitraukus nuo produkto bendrovė nebegautų pajamų.
Keturios Ouklando teismo procese dalyvaujančios valstijos oficialiai neįvardijo, kokios kompensacijos reikalauja. Tačiau „Meta“ teismo dokumentuose nurodė, kad finansinės sankcijos šioje byloje teoriškai galėtų siekti 1,4 trln. JAV dolerių. Teisės ekspertai tokį scenarijų įvertino kaip mažai tikėtiną, jei apskritai įmanomą.
