Kasmet demencija diagnozuojama daugiau nei 10 mln. žmonių visame pasaulyje. Ankstyvoji ligos forma vis dažniau nustatoma žmonėms, sulaukusiems penktojo ar šeštojo gyvenimo dešimtmečio. Vis dėlto egzistuoja paprastas būdas namuose be jokios įrangos preliminariai įvertinti kai kuriuos pažintinių funkcijų pokyčius.
Demencija paprastai siejama su atminties silpnėjimu, prastesne orientacija ir sunkumais sutelkiant dėmesį. Tačiau liga gali paveikti ir motorinius gebėjimus, todėl žmogui tampa sunkiau atlikti įprastas kasdienes užduotis, rašo nypost.com.
Užduotis susideda iš trijų judesių
Neurologo A. Huseino pristatomas metodas vadinamas Lurijos testu arba Kumščio–Briaunos–Delno testu (angl. Fist-Edge-Palm Test). Atliekant užduotį reikia tam tikra seka pakartoti tris rankos gestus.
Pradžioje viena ranka sugniaužiama į kumštį ir uždedama ant kitos rankos delno. Tada ta pati ranka ištiesiama, o jos mažojo piršto pusė priglaudžiama prie priešingos rankos delno, panašiai kaip atliekant karatė smūgį.
Galiausiai ranka apverčiama delnu žemyn ir lengvai paliečiamas kitos rankos atviras delnas. Pasak A. Huseino, ši seka leidžia stebėti motoriką, vykdomąsias smegenų funkcijas ir gebėjimą suprasti bei išlaikyti veiksmų tvarką.
Neurologas vaizdo įraše teigė, kad kai kuriems žmonėms šiuos judesius atlikti sklandžiai nepavyksta: jie gali kartoti tą patį veiksmą arba supainioti nustatytą seką.
Tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 proc. Alzheimerio liga sergančių žmonių, kuriems nustatyta dažniausia demencijos forma, atliekant šią užduotį kyla sunkumų.
Testas gali būti sudėtingas ir kitomis demencijos formomis sergantiems pacientams. A. Huseinas nurodė, kad su užduotimi susiduria „beveik 70 proc.“ frontotemporaline demencija sergančių žmonių.
Vien šio testo diagnozei nepakanka
Nors Kumščio–Briaunos–Delno testo rezultatas negali patvirtinti demencijos, jis gali parodyti galimus pažintinių funkcijų sutrikimus. Nėra vieno testo, kuris vienas pats leistų nustatyti šią ligą, todėl pastebėjus sunkumų vertėtų kreiptis į specialistą.
Gydytojai gali įvertinti atmintį, dėmesį, kalbos gebėjimus ir problemų sprendimo įgūdžius pasitelkdami įvairias priemones.
Viena jų – SAGE (angl. Self-Administered Gerocognitive Examination). Atliekant šį savikontrolės testą vertinami skaičiavimo, piešimo, informacijos įsiminimo ir vaizdų atpažinimo gebėjimai, todėl jis gali padėti pastebėti ankstyvus pažintinių funkcijų pokyčius.
Taip pat kuriami nauji metodai demencijos rizikai nustatyti. Tarp jų – kraujo tyrimai, kuriais ieškoma baltymo p-tau217. Jis siejamas su amiloidinėmis plokštelėmis ir tau baltymų sankaupomis – dviem pagrindiniais Alzheimerio ligos požymiais, kurie gali atsirasti gerokai anksčiau nei pasireiškia simptomai.
Kiti tyrimai, įskaitant širdies troponino testą, gali padėti įvertinti demencijos riziką net iki 25 metų prieš diagnozę. Kraujo tyrimai tampa vis perspektyvesne Alzheimerio ligos nustatymo kryptimi.
Ankstyvas ligos nustatymas svarbus dėl kelių priežasčių: jis gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę, suteikti daugiau gydymo galimybių ir leisti žmogui geriau suplanuoti ateitį.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
