Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį. Tiriami atvejai, kai žmonės apgaulės būdu įtikinami parduoti turimą nekilnojamąjį turtą, o vėliau iš jų išviliojami už pardavimą gauti pinigai.
Naudojamas melas ir psichologinis spaudimas
Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje atliekama 10 tokių ikiteisminių tyrimų, Vilniaus – 6, Panevėžio – 1. Tyrimams vadovauja teritorinių prokuratūrų prokurorai, o juos vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai.
Surinkti duomenys rodo, kad sukčiai telefonu susisiekia su gyventojais ir prisistato įvairių institucijų ar kitų organizacijų atstovais. Pasitelkdami išgalvotas istorijas, melagingą informaciją ir psichologinį spaudimą, jie skubina žmones parduoti nekilnojamąjį turtą.
Gyventojams aiškinama, esą jų būstas jau parduotas arba parduodamas „juodojoje rinkoje“, todėl vienintelė galimybė jį išsaugoti – kuo greičiau parduoti patiems. Patikėję šiais teiginiais, žmonės turtą parduoda skubėdami ir už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
Dažniausiai į tokias schemas įtraukiami vyresnio amžiaus žmonės. Dėl baimės prarasti turtą ir patiriamo spaudimo jie priima neapgalvotus sprendimus.
Po sandorio sukčiai nukentėjusiuosius įkalba gautus pinigus išsigryninti arba už juos nupirkti aukso luitų. Vėliau grynieji pinigai ar auksas perduodami jų nurodytiems asmenims.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį tarpininkai ir artimieji
Tyrėjai aiškinasi visas galimas nusikalstamų veikų aplinkybes, taip pat vertina, kokį vaidmenį sandoriuose galėjo atlikti įvairūs asmenys. Tikrinama, ar konkrečiais atvejais schemoje galėjo dalyvauti nekilnojamojo turto brokeriai, notarai arba turto įgijėjai.
Kiekvieno asmens elgesys vertinamas atskirai, o atsakomybė galima tik nustačius konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes. Vis dėlto prokuratūra ir policija nekilnojamojo turto įgijėjus, tarpininkus bei notarus ragina itin atidžiai vertinti galimas rizikas.
Įtarimų turėtų kelti situacijos, kai vyresnio amžiaus klientas skubiai parduoda vienintelį būstą, sutinka su akivaizdžiai per maža kaina, negali aiškiai paaiškinti savo sprendimo, sako planuojantis išvykti į užsienį, atrodo sutrikęs, nuolat telefonu kalbasi su nepažįstamais žmonėmis arba tvirtina vykdantis banko, policijos ar kitos institucijos nurodymus.
Policijos duomenimis, dažniausios tokių nusikaltimų aukos yra vyresnio amžiaus gyventojai. Dalis jų – rusakalbiai, todėl bendraujant su tokiais klientais rekomenduojama skirti daugiau laiko įsitikinti, kad sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą priimtas savarankiškai, nepatiriant sukčių įtakos.
Pareigūnai ragina kritiškai vertinti skambučius, kurių metu reikalaujama skubiai apsispręsti dėl turto pardavimo ar kitų finansinių operacijų. Nė viena valstybės institucija telefonu neprašo skubiai parduoti turto, perduoti pinigų, aukso ar kitų vertybių.
Gyventojai, ypač tie, kurie turi vyresnio amžiaus artimųjų, raginami su jais aptarti tokias sukčiavimo schemas ir jų keliamą pavojų. Prieš priimant sprendimus dėl turto ar pinigų, reikėtų pasitarti su artimaisiais arba kreiptis į teisėsaugą. Policija prašo šia informacija pasidalyti su savo artimais žmonėmis.
Jeigu sulaukėte panašaus skambučio arba įtariate, kad tapote sukčių taikiniu, pokalbį nedelsdami nutraukite ir praneškite policijai.
