Penktadienį, sulaukęs 90-ųjų metų, mirė Norvegijos karalius Haraldas V, pranešė karališkieji rūmai. Po jo mirties sostą automatiškai perėmė 53-ejų sūnus princas Haakonas.
Rūmai paskelbė, kad karalius ramiai mirė Oslo universitetinėje ligoninėje penktadienį, rugpjūčio 28 d., 6.35 val. Prie karališkųjų rūmų Osle vėliava buvo nuleista iki pusės stiebo.
Prie karaliaus lovos susirinko šeima
Ilgiausiai valdęs Europos monarchas nuo rugpjūčio 17 d. buvo gydomas Oslo ligoninėje dėl hemolizinės anemijos. Ši liga pasižymi neįprastai greitu raudonųjų kraujo kūnelių irimu, galinčiu sukelti nuovargį ir dusulį.
Karalienė Sonja, princas Haakonas, jo žmona Mette Marit ir suaugę jų vaikai didžiąją ketvirtadienio dalį praleido ligoninėje prie karaliaus. Žiniasklaida skelbė, kad Haakonas prie tėvo liko budėti ir naktį.
Prie rūmų žmonės neša gėles
Penktadienį jau antrą dieną iš eilės Oslo centre prie rūmų rinkosi žmonės. Jie dėjo gėles ir tyliai būriavosi grupelėmis.
24-erių Kaspara Bolstad naujienų agentūrai AFP sakė, kad Haraldas buvo tvirtas, tačiau šiltas karalius. Jos teigimu, daugelis norvegų monarchą laikė pavyzdžiu ir tautą vienijančia asmenybe, nepriklausomai nuo jų požiūrio į monarchiją.
Kitas prie rūmų kalbėjęs vyras pabrėžė, kad karalius buvo atviras žmonėms ir puoselėjo šiandienos visuomenę vienijančias vertybes. Jo vertinimu, susiskaldymo ir poliarizacijos laikais Haraldas buvo kelrodis, rodęs priešinga kryptimi.
Premjeras pareiškė, kad gedulas apėmė visą šalį
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store ketvirtadienį dėl karaliaus būklės atšaukė planuotą vizitą į Vokietiją, kur turėjo susitikti su kancleriu. Penktadienį jis pareiškė, kad dėl monarcho mirties gedi visa šalis.
Premjeras išreiškė didelį liūdesį ir pabrėžė, kad Norvegijos žmonės jaučia gilų dėkingumą už ilgą karaliaus gyvenimą, skirtą tarnystei valstybei. Pasak J. G. Storės, daugiau nei tris dešimtmečius monarchu buvęs Haraldas V tikėjo Norvegijos žmonėmis ir padėjo jiems įžvelgti geriausias savo bei vieni kitų savybes.
Užuojautą pareiškė Lietuvos vadovai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį pareiškė užuojautą Norvegijos karališkajai šeimai ir šalies žmonėms.
Prezidentas savo ir Lietuvos Respublikos piliečių vardu užjautė princą Haakoną, karališkąją šeimą ir visus Norvegijos gyventojus. G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva prisimins Haraldo V indėlį stiprinant Lietuvos ir Norvegijos draugystę, plėtojant dvišalius ryšius bei remiant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Prezidentūra nurodė, kad karaliaus vizitai Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo ir šaliai tapus Europos Sąjungos bei NATO nare liudijo abiejų valstybių ryšių tvirtumą ir žmonių bendrystę.
Premjeras pabrėžė ilgametę Haraldo V tarnystę Norvegijai ir jos žmonėms. Jo teigimu, karaliaus išmintis, orumas ir atsidavimas šaliai bus prisimenami su didele pagarba.
Karališkajai šeimai teko išgyventi neramų laikotarpį
Pastarieji metai Norvegijos karališkajai šeimai buvo sudėtingi. Vasario mėnesį Haraldas dėl infekcijos ir dehidratacijos buvo paguldytas į ligoninę Tenerifėje, kur su karaliene Sonja viešėjo privačiai. Gegužę dėl širdies sutrikimų trumpam ligoninėje atsidūrė ir 89-erių karalienė.
Princo Haakono žmona Mette Marit taip pat sulaukė dėmesio dėl ryšių su mirusiu JAV seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. Sausį Jungtinėse Valstijose paviešinti dokumentai parodė, kad 2011–2014 m. ji ilgą laiką, kartais itin artimai, su juo susirašinėjo, nors tuo metu J. Epsteinas jau buvo nuteistas.
Teisiniai rūpesčiai palietė ir Mette Marit sūnų iš ankstesnių santykių Marių Borgą Hoiby. Birželį jis buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už du išžaginimus ir pagal 32 kitus kaltinimus, įskaitant smurtą prieš buvusią partnerę. Nuosprendį jis apskundė.
Liepos mėnesį sunkia plaučių liga sergančiai 53-ejų Mettei Marit buvo persodinti plaučiai.
Norvegijos visuomenė karališkąją šeimą tebėra plačiai mėgstama. Tam didelę įtaką darė Haraldo vaidmuo vienijant tautą ir jo kuklus, nepretenzingas gyvenimo būdas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
