Praėjusio savaitgalio audrai tūkstančius žmonių palikus be elektros ir mobiliojo ryšio, Valstybės kontrolė pabrėžia, kad tokioms situacijoms spręsti turi būti pasirengusi visa tarnybų ir valstybės institucijų grandinė.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė BNS teigė, kad būtina parengti nacionalinės rizikos analizės metodiką. Pasak jos, visi darbai skirtingose grandyse turi būti atlikti dar iki kitos krizės, kad būtų aišku, kam, kada ir kokios pagalbos reikia bei kaip ją pristatyti.
Ž. Kindurytės vertinimu, vien turėti parengtus planus nepakanka. Reikalinga atspari infrastruktūra, institucijų koordinavimas, o prireikus – gelbėjimo pajėgų, savivaldybių ir pagalbos gyventojams įsitraukimas. Nacionaliniu mastu, anot jos, svarbu susieti valstybės rezervą su didžiausiomis grėsmėmis.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja taip pat atkreipė dėmesį į savivaldybių pasirengimą. Anksčiau atlikti auditai parodė, kad tik dvi savivaldybės buvo pasiruošusios prireikus pasitelkti nevyriausybines organizacijas ir žinojo, kuriems gyventojams bei kokiose vietose galėtų reikėti pagalbos.
Ž. Kindurytė pabrėžė, kad darbų dar yra visose grandyse, todėl juos būtina užbaigti iki kitos krizės, o ne apsiriboti jau sudarytais planais.
Anot jos, per pastaruosius metus padaryta pažanga: aiškiau apibrėžtos institucijų atsakomybės ir sustiprintas Nacionalinio krizių valdymo centro vaidmuo. Vis dėlto institucijoms vis dar trūksta sklandesnio tarpusavio bendravimo. Be to, infrastruktūrai stiprinti reikalingas finansavimas.
Sistema numato, kad pirmąsias tris dienas kiekvienas žmogus turėtų būti pasirengęs pasirūpinti savimi, ketvirtą–šeštą dieną pagalbą turėtų organizuoti savivaldybė, o vėliau, jei reikėtų, įsitrauktų valstybė. Ž. Kindurytė paragino nepamiršti kiekvieno šios grandinės dalyvio atsakomybės.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigė, kad ekstremalios situacijos greitai parodo, ar numatyti sprendimai veikia praktiškai. Tokiais atvejais svarbiausia ne planų ir dokumentų kiekis, o patikima infrastruktūra, koordinuotas institucijų darbas ir laiku žmones pasiekianti pagalba.
I. Segalovičienės teigimu, silpnąsias pasirengimo vietas būtina pašalinti iš anksto, o ne prasidėjus krizės padarinių likvidavimui.
Valstybės kontrolė nurodo, kad auditai ir vėlesnė rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena rodo gerėjantį pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Tačiau svarbių darbų dar liko.
Šiuo metu valstybės auditoriai vertina, kas atsakingas už energetikos, ryšių ir kitų kritinės infrastruktūros objektų apsaugą bei ar taikomos priemonės atitinka nustatytas grėsmes. Audito rezultatus numatoma paskelbti kitų metų pradžioje.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
