Lietuvos draudikai vis dažniau registruoja atvejus, kai kelių tūkstančių eurų vertės robotai vejapjovės atsiduria tvenkiniuose, baseinuose ar po automobilių ratais. Specialistai aiškinasi, kodėl įrenginiai ima elgtis neįprastai – važiuoja į namo sienas, juda chaotiškai ar pasuka tiesiai į vandens telkinį. Viena iš galimų priežasčių – GPS signalo trikdžiai, dėl kurių išmanūs prietaisai gali tapti ir piktavalių taikiniu.
Varėnos rajone į sodybą grįžę šeimininkai savo robotą vejapjovę aptiko tvenkinyje. BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova pasakojo, kad įrenginio iš vandens išgelbėti nepavyko, todėl klientams teko jį pakeisti.
Draudikų teigimu, daugėja ir kitų panašių incidentų. Kadangi vis daugiau žmonių vietoj įprastų žoliapjovių renkasi robotus ir dažniau jais naudojasi, daugėja ir galimų žalų. Kai kurie įrenginiai įvažiuoja į baseinus, patenka po traktoriais, o ant kitų užvažiuoja automobiliai.
Vidutinė sugadinto vejos roboto žala siekia maždaug 900 eurų. Dalis šių prietaisų vietai nustatyti pasitelkia GPS, todėl jie gali nuklysti tiek dėl techninio gedimo, tiek dėl ryšio sutrikimų. Lietuvoje GPS signalo problemos fiksuojamos kiekvieną mėnesį.
Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas Ričardas Budavičius nurodė, kad vien birželį Lietuvos oro erdvėje užfiksuota daugiau kaip 1000 trikdžių, turėjusių įtakos orlaiviams. Pasak jo, su šia situacija susijęs Kaliningrado regionas – jame nustatyta apie 40 galimų tokių trikdžių skleidimo šaltinių.
Rusija nuolat skleidžia palydovinės navigacijos sistemų trikdžius. Jais siekiama apsunkinti oro erdvės apsaugą ir trukdyti nepilotuojamiems orlaiviams orientuotis bei įskristi į tam tikras teritorijas.
Signalas gali būti ne tik slopinamas, bet ir suklastojamas
Nors dažniausiai trikdžiai nukreipti prieš ore esančius objektus, radijo bangų poveikis gali pasiekti ir gyventojų naudojamą techniką. Dėl to nukenčia dronai, automobilių navigacijos sistemos ir vejos robotai.
„Scale wolf“ vadovas Edvinas Kerza aiškino, kad tos pačios bangos gali paveikti tiek vestuvėms filmuoti pakeltą droną, tiek besileidžiantį lėktuvą, keliu važiuojantį automobilį ar žolę pjaunantį robotą.
Kenkėjiškas poveikis gali pasireikšti dviem būdais: palydovinis signalas gali būti tiesiog užgožiamas arba įrenginiui gali būti perduodamas netikras signalas. Pastaruoju atveju robotas mano esantis kitoje vietoje, nei yra iš tikrųjų.
E. Kerza teigimu, trikdžių sistemos naudojamos ne tik apsaugai, bet kartais ir naujoms technologijoms išbandyti. Todėl robotai gali išvažiuoti iš savo teritorijos ar įžengti į vandenį, o automobilio navigacija gali rodyti, kad transporto priemonė yra ne Klaipėdoje, bet Lietuvos viduryje.
R. Budavičius tokį įrenginio klaidinimą pavadino „spoofinimu“ – situacija, kai technika gauna netikrą GPS informaciją ir pradeda manyti esanti kitoje vietoje.
Daugiausia problemų kyla netoli sienos
GPS trikdžiai gali paveikti įrenginius bet kurioje Lietuvos vietoje, tačiau dažniau tokie incidentai pasitaiko pasienio teritorijose. „Topo centro“ projektų vadovas Algis Paukštas teigė, kad šalia karinių objektų ar pasienio zonose veikianti GPS slopinimo technika robotą gali visiškai sustabdyti.
Vis dėlto naujesni vejos robotai vis dažniau vietai nustatyti pasitelkia ne vien palydovinį signalą. Kai kurie jų orientuojasi ir pagal kameras. Prieš pradedant darbą robotą reikia apvesti aplink visą teritoriją, pažymėti kliūtis ir nustatyti zonas, kurių jis turi vengti. Tuomet įrenginys gali veikti ir be GPS.
Ekspertai pataria, pastebėjus navigacijos sutrikimų, neskubėti manyti, kad sugedo pats robotas. Jei problemos kartojasi, gyventojai turėtų kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą.
