KARŠTOS NAUJIENOS
Aktualijos

Rusija siunčia karo laivus prie tanklaivių: Maskva priversta rinktis tarp pajamų ir laivyno išsekimo

Rusijai pradėjus karo laivais lydėti savo prekybinius laivus, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad toks sprendimas Maskvai tampa strateginiu iššūkiu ir papildomai sekina jos karinį laivyną.

Ketvirtadienį Kaune žurnalistams ministras sakė, kad Rusijos karo laivų naudojimas tanklaivių apsaugai reiškia papildomą karinę naštą šaliai. Anot jo, tai yra strateginė dilema, kurią NATO kuria Rusijai, siekdama kovoti su vadinamuoju šešėliniu laivynu.

R. Kauno teigimu, Maskvai tenka skirti daugiau lėšų prekybinių laivų apsaugai, kad būtų išsaugotos biudžeto pajamos. Dėl to šių pajamų vertė mažėja, o Rusijai sukuriamas nepalankus efektas.

ES priėmė naujas sankcijas

Kaip skelbė BNS, manoma, kad Rusija pasitelkia šimtus laivų, kad išvengtų tarptautinių sankcijų, įvestų po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pasiuntė karines pajėgas į Ukrainą.

Kelios Europos bendrovės perėmė Rusijos naftą gabenusius laivus, kurie pažeidė Europos sankcijas, nukreiptas prieš vieną svarbiausių Rusijos pajamų šaltinių.

Praėjusį mėnesį priimtos naujos sankcijos Europos Sąjungos valstybėms suteikia galimybę parduoti naftą ar kitą krovinį, konfiskuotą iš šių laivų. Maskva dėl tokių veiksmų pareiškė nepasitenkinimą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas juos pavadino „piratavimu ir banditizmu“.

Neseniai Maskva ėmė siųsti karo laivus lydėti prekybinių laivų.

V. Putinas taip pat pagrasino perimti Europos šalims priklausančius laivus. Tokia reakcija išsakyta dėl planų perimti ir sulaikyti Rusijos laivus, įtariamus priklausant Maskvos „šešėliniam laivynui“.

Vakarų šalių veiksmus sulaikant su Rusija siejamus laivus prezidentas pavadino tarptautinės jūrų teisės pažeidimu. Jis teigė, kad Rusijos atsakas nebūtinai būtų vykdomas tuose pačiuose vandenyse, kuriuose buvo sulaikyti Rusijos laivai.

Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad Rusijos grasinimai Lietuvai nėra naujas reiškinys, todėl šalies dėmesys turėtų būti sutelktas į svarbiausius darbus.

R. Kaunas teigė, kad Rusija Lietuvai nuolat grasina įvairiais veiksmais, tačiau jos pareiškimuose nieko naujo nėra. Jo vertinimu, Lietuva turėtų mažiau dėmesio skirti Maskvai, o dar aktyviau veikti NATO lygmeniu, stiprinti savo valstybes, remti Ukrainą ir imtis visų priemonių Rusijai stabdyti.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?