Apie priešiškų valstybių skleidžiamus naratyvus ir informacines grėsmes naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Simona Uksaitė ir informacinių grėsmių tyrėja Vidmantė Krušinskaitė.
Lietuva vaizduojama ir silpna, ir pavojinga
S. Uksaitė priešiškų valstybių komunikaciją suskirstė į dvi pagrindines kryptis. Viena jų – reaktyvi, kai reaguojama į Lietuvoje vykstančius įvykius. Kita – proaktyvi, kai iš anksto planuojami informaciniai incidentai. Šioje komunikacijoje taip pat nuolat naudojamos istorinės temos.
Kaip reaktyvios komunikacijos pavyzdį analitikė nurodė praėjusį mėnesį vykusį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet buvo bandoma akcentuoti esą aljanse tvyrantį susiskaldymą. Dūmos rinkimų kontekste Baltijos šalys vaizduojamos kaip valstybės, kurios neva sieks pakenkti rinkimams arba sutrukdyti jiems įvykti.
Pasak S. Uksaitės, išlieka ir Kaliningrado tema. Rusijai tai jautrus klausimas, nes regionas yra kiek atskirtas ir izoliuotas. Todėl į pasienyje vykstančias pratybas ar kitus įvykius reaguojama ypač aštriai, o kartu tikimasi naujų informacinių incidentų.
Kaip melagingos žinutės patenka į viešumą?
Analitikė teigė, kad melaginga informacija dažniausiai pradeda plisti „Telegram“ kanaluose. Vėliau ją gali sustiprinti oficialūs Rusijos diplomatai, politikai, Dūmos deputatai, politologai ar apžvalgininkai.
Tokie naratyvai galiausiai pasiekia ir Vakarų šalis bei jų žiniasklaidą. Aukšto rango politikai laikomi įtakingais informacijos šaltiniais, todėl jų pasisakymai įvairiomis temomis dažnai cituojami. S. Uksaitė pabrėžė, kad svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas pasakyta, bet ir į tai, kaip konkreti citata pateikiama – kontekstas gali iš esmės pakeisti žinutės poveikį.
Persikėlimas į Rusiją gali būti minkštosios galios priemonė
V. Krušinskaitė atkreipė dėmesį į į Rusiją išvykstančius ar ten persikeliančius nuomonės formuotojus. Jos vertinimu, tokios kelionės ir persikraustymai neretai gali būti minkštosios galios forma.
Jeigu žmonėms sudaromos itin palankios gyvenimo sąlygos, reikėtų klausti, iš kur gaunamas finansavimas. Tyrėja priminė, kad tokia parama paprastai nebūna nesavanaudiška. Taip pat svarbu suprasti, jog užsieniečiui gali būti rodomas geriausias įmanomas gyvenimas Rusijoje, kuris nebūtinai atspindi eilinio šalies gyventojo kasdienybę.
V. Krušinskaitės teigimu, tokias istorijas reikėtų vertinti atsargiai ir perskaityti iki galo, nes ne visos jos baigiasi taip pat gerai, kaip prasideda.
Didžiausias pavojus – prarasta vienybė
S. Uksaitė pabrėžė, kad informacinių grėsmių laikotarpiu svarbiausi išlieka visuomenės vienybė ir pasitikėjimas. Lietuvos kariuomenė apie įvykius ar galimus informacinius incidentus informuoja oficialiais kanalais, taip pat skubiai teikia informaciją žurnalistams.
V. Krušinskaitė didžiausia grėsme įvardijo galimą vienybės praradimą. Priešo tikslas, pasak jos, yra visuomenę suskaldyti arba sukelti sumaištį. Kai kurie pastarųjų metų įvykiai žmones greitai išmušė iš pusiausvyros, sukėlė įtampą ir daug neigiamų emocijų.
Todėl, jos manymu, informaciją reikėtų vertinti kritiškiau, o tarpusavio santykiuose rodyti daugiau empatijos: kalbėtis, aiškintis ir neskubėti klijuoti etikečių. Informacinės kampanijos gali lemti tai, kad visuomenė nebesikalbės, nebenorės suprasti vieni kitų ir bus suskaldyta.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai laidoje „Dienos pjūvis“ skelbiami kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
