Europą vis dažniau užklumpančios karščio bangos, sausros ir gaisrai gali turėti pasekmių ne tik Pietų žemyno šalims, bet ir Lietuvai. Ekspertai perspėja, kad ekstremalūs orai gali didinti maisto kainas, keisti gyventojų vartojimo įpročius ir skatinti klimato migraciją.
Karštis slenka į Šiaurę
Klimatologas A. Bukantis teigia, kad pagal karščio bangų intensyvumą, dažnumą ir trukmę rizikingiausi išlieka Pietų ir Vidurio Europos regionai. Juos labiausiai pasiekia iš Šiaurės Afrikos slenkančios tropinės oro masės, todėl nuo Balkanų iki Portugalijos šalys su kaitra susiduria dažniausiai.
Vis dėlto pastaraisiais metais šios oro masės vis dažniau prasiskverbia į šiaurę – pasiekia Britų salas, Skandinaviją ir Baltijos regioną. Pernai itin aukšta temperatūra buvo fiksuojama Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.
Anot klimatologo, tropinio oro judėjimas į šiaurę stiprėja. Todėl Šiaurės Europa, kuri anksčiau dėl geografinės padėties buvo laikoma gana apsaugota nuo karščio bangų, tokia nebėra.
Lietuvoje beveik kasmet užfiksuojama apie 10, o kartais ir 14 dienų, kai temperatūra viršija 30 laipsnių. Pietų Europoje karščio banga pradedama skaičiuoti pasiekus maždaug 34–35 laipsnius.
Ekspertai sutaria, kad karščio bangos dažnėja, ilgėja, o jų metu pasiekiama temperatūra kyla. Anksčiau Pietų Europai būdinga karščio banga dažniausiai siekdavo 35–40 laipsnių, o dabar aukščiausia temperatūra neretai pakyla iki 40–45 laipsnių.
Kai stichijos smogia rinkoms
Ekonomistas A. Izgorodinas kakavą, šokoladą ir kavą įvardija kaip ryškiausius pavyzdžius, kaip sutrikusi pasiūla gali paveikti kainas. Tiesa, jis pabrėžia kalbantis apie pastarųjų metų situaciją, kai šokolado ir kavos kainos buvo pasiekusios istorines aukštumas.
Kai Pietų Amerikoje reikšmingai sumažėjo šokolado pasiūla, pabrango ir žaliava, ir galutiniai produktai. Vis dėlto rekordinė kaina ilgainiui pati riboja paklausą, todėl tokia situacija negali tęstis amžinai.
Pasak ekonomisto, šiuo metu javų ir grūdų kainos rinkose nėra pasiekusios itin ekstremalaus lygio. Todėl iš ryškesnių pavyzdžių labiausiai išsiskiria kava ir šokoladas.
Panašų kainų poveikį, A. Izgorodino vertinimu, buvo galima stebėti ir Europoje 2022–2023 metais. Dujų kainoms pasiekus itin aukštą lygį, Europos Sąjungos pramonę ištiko recesija, sumažėjo gamyba, o vėliau krito ir pačių dujų kaina. Anot jo, nei aukštos, nei žemos kainos rinkoje niekada nesilaiko amžinai.
Infliacija keičia lietuvių pasirinkimus
Lietuvoje maistui skiriama išlaidų dalis nuo 2014 metų sudaro maždaug penktadalį viso vartojimo. Ekonomistams tai svarbus perkamosios galios rodiklis: augant ekonomikai ir gyventojų pajamoms, maistui paprastai tenka mažesnė vartojimo išlaidų dalis.
Tačiau nuo COVID-19 laikotarpio nuolat aukšta infliacija dalį gyventojų perkamosios galios ir atlyginimų augimo sumažino. Šiuo metu matomas atotrūkis tarp maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų vartojimo: ne maisto vartojimas pasiekia rekordus, o maisto vartojimas yra sumažėjęs.
Tai rodo, kad bendras ekonomikos ir atlyginimų augimas skirtingus žmones veikia nevienodai. Nors realiosios pajamos kyla ir dalis gyventojų maistui išleidžia mažiau, taip atsitinka ne visiems.
Klimato migracija taps vis aktualesnė
A. Bukantis taip pat atkreipia dėmesį į klimato skatinamą turizmą ir migraciją. Iš karštesnių šalių žmonės vyksta į vėsesnes, o gyventojai iš stichijų labiausiai paveiktų valstybių ieško saugesnių regionų.
Netoli Europos yra pažeidžiamų teritorijų, tarp jų – Vidurio Azija, Afrika ir ypač Šiaurės Afrika. Šiuose regionuose kritulių sumažėjo dar labiau. Klimatologo teigimu, prieš keliolika metų prasidėjusi emigracija iš Sirijos buvo susijusi su penkerius metus trukusia sausra.
Į Europą tuomet plūstelėjo milijonai pabėgėlių, nes žmonių iš Šiaurės Afrikos, Vidurio Rytų ir Pietų Azijos žvilgsniai dažnai krypsta būtent į Europą. Nors ir šis žemynas nėra visiškai apsaugotas nuo klimato pokyčių, palyginti su kai kuriais kitais regionais, jame išgyventi vis dar lengviau.
Kaip pavyzdys minimos Bangladešo pakrantės, kur gyvenimo sąlygas blogina kylantis jūros lygis ir tropiniai ciklonai. Jie gali nusiaubti ištisus regionus ir padaryti juos nebegyvenamus.
Klimato migracijos klausimas, pasak A. Bukantio, tik aštrės. Jungtinių Tautų skaičiavimais, klimato kaita kasmet paveikia nuo 200 iki 500 milijonų žmonių. Didelė jų dalis tampa pabėgėliais ir ieško pragyvenimo bei saugumo kituose, santykinai mažiau pažeidžiamuose regionuose. Europa, palyginti su Šiaurės Afrika ar Pietų Azija, yra laikoma saugesne, todėl ateinančiais metais šis klausimas taps dar aktualesnis.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
