Lietuvoje negalią turi daugiau nei ketvirtis milijono žmonių. Dėl sveikatos būklės dalis jų negali dirbti, todėl susiduria su didesne skurdo rizika. Vis dėlto žmonės su negalia ir jų artimieji gali pretenduoti į įvairias išmokas bei kitą pagalbą.
Tačiau turimų priemonių, panašu, nepakanka. Duomenys rodo, kad skurdo rizikoje gyvena kas antras žmogus su negalia, todėl valdžios institucijos svarsto galimus sistemos pakeitimus.
Kam mokama šalpos pensija?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, kad šalpos pensijų paskirtis – užtikrinti minimalias pajamas senatvės arba negalios atveju.
Šalpos negalios ir šalpos senatvės pensijos skiriamos žmonėms, kurie neturi teisės į didesnę arba tokio paties dydžio socialinio draudimo pensiją kartu su pensijos priemoka, valstybinę pensiją kartu su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, valstybines signataro rentas, valstybines signataro našlių ir našlaičių rentas, rentas buvusiems sportininkams, kompensacines išmokas profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams ar kitas periodines pensinio pobūdžio išmokas, mokamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo arba valstybės biudžeto lėšų.
„Sodros“ duomenimis, šalpos negalios pensijos mokamos žmonėms, netekusiems 45–100 proc. dalyvumo, arba tiems, kuriems nustatyta lengva, vidutinė ar sunki negalia.
Ši pensija mokama visa nustatyta suma nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba. SADM pabrėžia, kad nėra nustatytos ribos, nuo kurios negalią turintis asmuo apskritai negalėtų dirbti. Net ir labai sunkią negalią turintis žmogus gali dirbti, jei jam sudaromos tinkamos sąlygos, atsižvelgiant į negalios pobūdį ir sunkumą.
Galimybę dirbti konkretų darbą įvertina gydytojų konsultacinė komisija. Tarp galimų veiklų gali būti nesudėtingas daiktų perkėlimas iš vienos dėžutės į kitą arba protinis darbas kompiuteriu, valdomu vien akimis.
Kokios sumos mokamos?
Šalpos senatvės pensijos dydis priklauso nuo pensijų bazės. Nuo 2026 m. ji siekia 261 eurą.
Tėvams, įtėviams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė asmenis su negalia, turinčius nustatytą individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, skiriama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio išmoka. Tai sudaro apie 391,5 euro per mėnesį.
Tokio pat dydžio išmoka skiriama ir tėvams bei įtėviams, išauginusiems penkis ar daugiau vaikų. Jei vaikai mirė, jie turi būti auginti ne trumpiau kaip 8 metus.
Visiems kitiems gavėjams mokama viena šalpos pensijų bazė – 261 euras per mėnesį.
„Sodros“ Patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodė, kad šiuo metu šalpos senatvės pensiją gauna 12 130 žmonių.
Be prašymo išmoka neskiriama
„Sodra“ primena, kad šalpos negalios pensija nėra skiriama automatiškai – dėl jos turi kreiptis pats žmogus.
Jeigu kreipiamasi jau sulaukus senatvės pensijos amžiaus, išmoka gali būti išmokėta tik už praėjusius 12 mėnesių, ne ilgesnį laikotarpį.
Prašymą dėl šalpos senatvės pensijos galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiunčiant pasirašytą prašymą paštu arba atvykus į bet kurį „Sodros“ padalinį. Už išmokos siekiantį gauti žmogų prašymą taip pat gali pateikti kiti asmenys.
Gali keistis pensijų mokėjimo tvarka
Šiuo metu šalpos senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį. SADM, siekdama daugiau aiškumo ir teisingumo pensijų bei priemokų sistemoje, siūlo šią tvarką pakeisti.
Ministerija Vyriausybei pateiktame Šalpos pensijų įstatymo projekte siūlo pensijų priemokas mokėti už einamąjį mėnesį. Numatyta, kad priemoka būtų apskaičiuojama pagal už tą patį mėnesį priskaičiuotą pensiją, jei ji mokama už einamąjį mėnesį, arba pagal už praėjusį mėnesį priskaičiuotą pensiją, jei pensija mokama už praėjusį mėnesį, taip pat atsižvelgiant į tuo metu galiojantį MVPD.
Papildoma kompensacija gali siekti beveik 570 eurų
SADM taip pat primena apie individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas. Jos gali būti skiriamos vaikui arba suaugusiam žmogui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ar slauga.
Kompensacijos mokamos kas mėnesį ir nepriklauso nuo gavėjo pajamų. Jų dydis skaičiuojamas pagal tikslinių kompensacijų bazę, kuri šiemet siekia 219 eurų.
- Pirmo lygio kompensacija – 569,4 euro per mėnesį, arba 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio.
- Antro lygio – 416,1 euro per mėnesį, arba 1,9 bazės dydžio.
- Trečio lygio – 240,9 euro per mėnesį, arba 1,1 bazės dydžio.
- Ketvirto lygio – 131,4 euro per mėnesį, arba 0,6 bazės dydžio.
Skurdo rizikoje gyvena beveik kas antras žmogus su negalia
Negalią Lietuvoje turi daugiau nei ketvirtis milijono, arba 268 tūkst., gyventojų. Seimo narė Daiva Ulbinaitė teigia, kad beveik pusė jų gyvena skurdo rizikoje.
Jos teigimu, „Eurostato“ duomenimis, Lietuva pagal negalios skurdo rodiklius užima pirmą vietą Europoje. Problemą lemia ne tik išmokų dydis, bet ir informacijos stoka apie tai, kokios paslaugos žmonėms su negalia priklauso ir kada jomis galima pasinaudoti. Skurdą taip pat didina nepakankamai prieinamos paslaugos, ribotas judumas, švietimo bei užimtumo spragos ir per vėlai suteikiama pagalba šeimai.
Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovės nurodo, kad žmonių su negalia skurdo rizikos lygis siekia 43,5 proc., o visų gyventojų – 22,6 proc. Tarp žmonių, turinčių sunkesnę negalią, šis rodiklis sudaro 48 proc.
2025 m. skurdo rizikos riba buvo 699 eurai per mėnesį. Tuo metu šalpos negalios pensija sunkios negalios nuo vaikystės atveju siekia 475–587 eurus per mėnesį. Vadinasi, net ir gaudamas valstybės paramą žmogus gali likti žemiau skurdo rizikos ribos.
Negalios skurdo priežastys dažnai susiformuoja dar ankstyvame amžiuje, kai sistema neužtikrina reikiamos pagalbos. Jaunų žmonių, turinčių sunkesnę negalią, ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodiklis siekia 81,6 proc. Dėl to prarandamos kvalifikacijos, užimtumo ir savarankiško gyvenimo galimybės.
Lietuvoje yra apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau dirba tik 36,7 proc. jų. Didelė dalis šių žmonių lieka už darbo rinkos ir užimtumo pagalbos sistemos ribų.
Asociacijos „Nepatogūs“ vadovė Henrika Varnienė negalios skurdą sieja su paslaugų prieinamumu. Kai paslaugos nesuteikiamos arba jų prieinamumas priklauso nuo konkrečios savivaldybės, įstaigos vadovo ar biudžeto galimybių, atsakomybė tenka šeimai.
Valstybei neužtikrinant pakankamos pagalbos, artimieji perima nuolatinę priežiūrą. Skaičiuojama, kad tokios neformalios priežiūros vertė gali siekti apie 3,2 tūkst. eurų per mėnesį.
SADM vertinimu, tai rodo, jog pagalba šeimai dažnai pradedama teikti per vėlai. Šeima neturėtų būti paliekama viena iki krizės – pagalbos mechanizmai turėtų pradėti veikti anksčiau, ypač vaikui su negalia gimus ar augant.
